- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dvi dešimtys įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlo įpareigoti įstatymu su klientais tiesiogiai bendraujančius Lietuvoje dirbančius užsieniečius kalbėti lietuviškai, valstybine kalba ženklinti prekes ir teikti informaciją apie paslaugas.
Jeigu Seimas tokias Valstybinės kalbos įstatymo pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2025 metų balandžio.
Pakeitimų iniciatorė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad įpareigojimas susikalbėti su klientais lietuviškai būtų taikomas tik tiesiogiai juos aptarnaujantiems darbuotojams.
„Jeigu žmogus taiso batus, jis gali mokėti bet kokią kalbą, bet jeigu jis dar priima užsakymus, aptarnauja klientus, bazinę lietuvių kalbą turėtų mokėti“, – BNS tvirtino ji.
D. Asanavičiūtės teigimu, visuomenės požiūris šiuo klausimu taip pat turėtų keistis.
„Mes labai greitai prisitaikome prie kitos kalbos, prie situacijų, esame be galo tolerantiški. Bet gal mūsų visuomenei irgi reikėtų mokyti atvykusius žmones lietuvių kalbos, susitelkti ir padėti čia atvykusiems“, – sakė parlamentarė.
Anot D. Asanavičiūtės, įstatymo pataisos siūlomos ne todėl, kad yra daug pažeidimų ar nesusikalbėjimo problema būtų didelė: „To nepastebima. Bet tam tikri dalykai turi būti atlikti prevenciškai, o ne gesinant kažkokius gaisrus ar bandant reaguoti po įvykio“.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad užsieniečių lietuvių kalbos mokymu turėtų pasirūpinti valstybė, o darbdaviai privalėtų siekti, kad jų lietuvių kalbos žinios būtų kuo platesnės.
„Pagrindus suteikti yra valstybės reikalas, nes tai ir nacionalinio saugumo klausimas, o vėliau darbuotojo kvalifikacijos kėlimu rūpintųsi darbdavys“, – sakė D. Arlauskas.
Jis mano, kad daliai užsieniečių turėtų būtų leidžiama įgyti minimalias kalbos žinias, o dirbantiems medicinoje, prekyboje, socialinėje srityje būtų galima siekti ir gilesnių žinių.
D. Arlauskas sako, kad būtų blogai, jeigu valstybė užsieniečiams kalbos kartelę pakeltų per aukštai ir neleistų darbdaviui spręsti dėl jos mokėjimo lygio.
Tačiau D. Arlauskas nesutinka, kad reikalavimas apie prekes pateikti lietuvišką informaciją verslą apsunkintų ir verstų didinti kainas. „Pradžioje pradinės investicijos yra, bet menkos, o paskui beveik nieko nebekainuoja“, – BNS teigė jis.
Įstatymo pakeitimais siūloma gamintojus, pardavėjus, paslaugų teikėjus įpareigoti teikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.
Išimtis siūloma taikyti, kai reikalavimas mokėti lietuvių kalbą būtų nepagrįstas teisės dirbti ribojimas.
VVTAT: skundų nedaug
Anot Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT), gyventojų skundų, kad informacija apie prekę ar paslaugą nebuvo suteikta valstybine kalba, nėra daug.
„Tai, kad vartotojai rečiau skundžiasi dėl instrukcijos apie prekę ar paslaugą valstybine kalba nebuvimo, nereiškia, kad verslas laikosi reikalavimų suteikti informaciją lietuviškai. Nors tikslios statistikos VVTAT nerenka, tačiau galima sakyti, kad tokie prašymai sudaro iki 5 proc. visų tarnybos gaunamų vartotojų prašymų – pernai iš viso gauta apie 10,6 tūkst. skundų“, – BNS teigė tarnybos vadovė Goda Aleksaitė
Pasak jos, įstatymas jau dabar numato, kad gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai privalo vartotojams valstybine kalba suteikti tam tikrą informaciją ir paženklinti prekes.
„Pareiga įrodyti, kad informacija pagal reikalavimus yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui“, – tvirtino G. Aleksaitė.
Pernai VVTAT surašė 192 protokolus dėl ženklinimo reikalavimų nesilaikymo. Maždaug penktadalis jų susiję su instrukcijų nepateikimu valstybine kalba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Mazuronis: nesinorėtų likti paskutiniu prezidento rinkimuose
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad jo vadovaujamos politinės jėgos tikslas sudalyvauti šiuose prezidento rinkimuose jau yra pasiektas. Vis dėlto, kaip pripažino politikas, jam likti paskutiniam tarp visų kandidatų į šal...
-
R. Žemaitaitis apie prezidento rinkimus: tiek surinkus, mano gyvenime būtų didžiausia pergalė
Lietuvos prezidento siekiantis partijos „Nemuno aušra“ vadovas Remigijus Žemaitaitis tikisi pirmajame rinkimų ture surinkti apie 9–10 proc. rinkėjų balsų. Nors buvęs parlamentaras tikina, kad norėtų patekti į antrąjį turą, ...
-
E. Vaitkus prognozuoja pateksiantis į antrą turą: matytų savo dvikovą su G. Nausėda8
Savarankiškai save išsikėlęs kandidatas Eduardas Vaitkus mano, kad sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose pateks į antrą turą, kuriame varžysis su dabartiniu šalies vadovu Gitanu Nausėda. Į prezidentus kandidatuojantis bu...
-
I. Šimonytė neabejoja, kad išeis į antrąjį rinkimų turą7
Kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė sako neabejojanti, kad prireiks antrojo rinkimų turo, kuriame ji dalyvaus. ...
-
Prezidento rinkimai: įvardijo, kuo G. Nausėda labai džiaugiasi ir ko neprognozuoja
Perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda džiaugiasi didžiausiu aktyvumu prezidento rinkimuose nuo 1997 metų, tačiau kol kas nesiima vertinti, kuriems dėl vietos antrajame ture kovojantiems kandidatams tai gali būti naudinga, sako jo k...
-
Prezidento rinkimai: pirmieji rezultatai iš rinkimų apylinkių – kas pirmauja?17
Suskaičiavus balsus maždaug ketvirtadalyje rinkimų apylinkių, perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda toliau sulaukia didžiausio palaikymo. ...
-
D. Žalimas pasakė, kokį rinkėjų palaikymą vadintų geru rezultatu
Kandidatas į prezidentus, Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas sako, jog nepatekęs į antrą šalies vadovo rinkimų turą remtų konservatorių keliamą premjerę Ingridą Šimonytę. ...
-
I. Šimonytės štabo vadovas įvardijo pozityviausią žinią1
Didelis rinkėjų aktyvumas teikia vilties, kad Konstitucijos pataisa dėl dvigubos pilietybės išplėtimo gali būti priimta, sako kandidatės į prezidentes Ingridos Šimonytės rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė, tačiau jos pačios...
-
I. Vėgėlė tikisi patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą: atskleidė ir galimą varžovą4
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė pareiškė, jog didelis rinkėjų aktyvumas rodo pokyčių norą ir bus jam palankus tikintis vietos antrajame ture, ir neatmetė galimybės likti politikoje pralaimėjimo atveju. ...
-
S. Skvernelis pripažįsta nematantis G. Jeglinsko antrame ture, matytų jį gynybos ministru2
Sekmadienio vakarą pasibaigus pirmajam prezidento rinkimų turui, šalies vadovo posto siekiantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas tikina galintis patekti į antrąjį turą. ...