I. Vėgėlė tikisi patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą: atskleidė ir galimą varžovą

Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė pareiškė, jog didelis rinkėjų aktyvumas rodo pokyčių norą ir bus jam palankus tikintis vietos antrajame ture, ir neatmetė galimybės likti politikoje pralaimėjimo atveju.

„Manau, kad (man) palanku, – LRT televizijai sekmadienį sakė teisininkas. – Didesnis aktyvumas rodo, kad daugiau žmonių atėjo ir norėjo išreikšti savo balsą – jie nori tam tikrų pokyčių, aš tokią turiu viltį.“

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc. jų balsavo iš anksto. Tai – didžiausias rinkėjų aktyvumas nuo 1997-ųjų.

Didesnis aktyvumas prezidento rinkimų pirmajame ture registruotas tik 1993 ir 1997 metais, tuomet atitinkamai balsavo 78,6 proc. bei 71,45 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Vėlesniais metais balsuoti ateidavo nuo 48,4 proc. (2004 metais) iki 53,9 proc. (2002 metais) rinkėjų.

I. Vėgėlė kalbėjo kol kas neapsisprendęs, ar liktų politikoje nepaisant rezultato prezidento rinkimuose. Anot I. Vėgėlės, tai priklausys nuo gauto palaikymo.

Akivaizdu, kad jis ir turėjo didžiausią galimybę patekti į antrąjį turą.

„Ko gero, tokia prielaida labai racionali būtų“, – atsakė jis, paklaustas, ar liktų politikoje, jei sulauktų didelio palaikymo prezidento rinkimuose.

I. Vėgėlė teigė manantis, kad į antrąjį rinkimų turą išeis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda.

„Akivaizdu, kad jis (G. Nausėda – BNS) turėjo didžiulius finansinius, žmogiškuosius resursus ir tuos Prezidentūros, valstybinius resursus naudojo savo rinkiminei kampanijai. Akivaizdu, kad jis ir turėjo didžiausią galimybę patekti į antrąjį turą“, – žurnalistams Vilniuje sakė advokatas.

I. Vėgėlė sakė dalyvavimą prezidento rinkimuose laikantis didžiausia sėkme. Jis taip pat kalbėjo nenorintis prognozuoti, kokio palaikymo sulauks pirmajame ture.

R. Karbauskis: susivieniję tų pačių pažiūrų žmonės pasiekia daugiau

I. Vėgėlę aplankęs jį remiančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad susivieniję tų pačių pažiūrų žmonės pasiekia daugiau.

„Man atrodo, vienyti jėgas rinkimuose bet kuriuose rinkimuose yra naudinga. Tai ir dabar mes padarėme atsisakydami savo kandidato, kad apvienytume jėgas“, – sekmadienį žurnalistams Vilniuje sakė R. Karbauskis.

„Bet kokiu atveju tų pačių pažiūrų, vertybių žmonės susivieniję pasiekia daugiau“, – pridūrė jis.

Bet kokiu atveju tų pačių pažiūrų, vertybių žmonės susivieniję pasiekia daugiau.

Anksčiau LVŽS kėlė parlamentaro Aurelijaus Verygos kandidatūrą į prezidento rinkimus, tačiau ją kovo pabaigoje atšaukė ir pareiškė palaikymą I. Vėgėlei.

LVŽS pirmininkas sakė manantis, kad į antrąjį prezidento rinkimų turą išeis dabartinis šalies vadovas G. Nausėda ir I. Vėgėlė.

„Jeigu į antrą turą pateks Ingrida Šimonytė, tai antro turo praktiškai baigtis aiški. Kitas argumentas – mūsų vertybiniai sutapimai su I. Vėgėle. Mes, aišku, turime panašumų ir su G. Nausėda, bet Nausėdos paskutinio mėnesio sprendimai mus labai stebino – paskyrimas Lauryno Kasčiūno, gynimas ambasadorių, po to atsisakymas juos ginti“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Jis taip pat sakė besidžiaugiantis aktyvumu šiuose rinkimuose.

Paklaustas apie galimą politinę LVŽS ir I. Vėgėlės bendrą ateitį, R. Karbauskis į klausimą neatsakė.

„Reikia jo klausti. Mes matome, kad artėja Seimo rinkimai ir jie bus Lietuvai labai svarbūs“, – teigė jis.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.

„Labai gaila, kad tikriausiai mes nematysime teigiamo sprendimo dėl referendumo, nes pastangų man atrodo buvo žymiai per mažai, lyginant su 2019 metų mūsų ruoštu referendumu“, – sakė R. Karbauskis.

Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.

Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.

Visuomenės apklausų duomenimis, į antrąjį turą patekti turėtų G. Nauseda su kažkuriuo iš konkurentų – konservatorių kelta premjere Ingrida Šimonyte arba pačiu I. Vėgėle.

Kai aktyvumas siekia daugiau nei pusę visų rinkėjų, išrinktu per pirmąjį turą laikomas tas, kuris surenka daugiau nei pusę balsų. Jei aktyvumas mažesnis, tuomet surinkti reikia bent trečdalį rinkėjų balsų, bet ne mažiau nei 795 tūkst. 78 balsus.

Jei to pirmame ture padaryti nepavyksta nė vienam kandidatui, rengiamas antras turas. Jis vyktų gegužės 26 dieną.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.

Siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pasvajokite

Pasvajokite portretas
kad galimai stribo anukas laimes :)

Anonimas

Anonimas portretas
Sekmes Ignui Vegelei!!!

Tik užkietą o ne už minkštakiaušį

Tik užkietą o ne už minkštakiaušį portretas
Antras turas Nausėda ir Žemaitaitis.Tik už ŽEMAITAITĮ.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių