- Viktorija Smirnovaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užpuolimo atveju. D. Grybauskaitė svarsto, kad laukiant, kol Lietuvą stotų ginti visas NATO blokas, gali užtrukti ilgiau nei yra minėjęs buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, generolas Benas Hodgesas.
„Jei kažkas norėtų sužinoti, ar apskritai yra 5 straipsnis, aišku, kad pirmiausia situacijoje išlįstų regioniniai susitarimai ir pirmiausia mums padėtų ne NATO, kaip organizacija, bet atskira grupė norinčių šalių. (...) O kol ateis kiti – kaip Benas Hodgesas sako – dvi savaitės – bijau, kad gali būti ir blogiau“, – Lietuvos narystės ES dvidešimtmečiui skirtoje konferencijoje „Lietuva Europos Sąjungoje: 20 metų narystės patirtys ir perspektyvos“ penktadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Grubiai šnekant – suprantate, kad 5 straipsnis yra permission, ne commitment? Leidimas ginti nereiškia įsipareigojimo. Įsipareigojimas yra (prisiimamas – ELTA) laisvanorišku pagrindu“, – sakė politikė.
„Tai – politinė valia, ne automatizmas. (...) Labai svarbu tai suprasti ir neturėti iliuzijų“, – pridūrė buvusi šalies vadovė.
D. Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu globalios tarptautinės organizacijos silpsta visame pasaulyje.
„Globalios institucijos, deja, degraduoja, o regioniniai centrai ir organizacijos kyla. Ar tai būtų Afrikos kontinentas, ar amerikiečiai, kurie izoliuojasi, ar Europa – dabar, deja, yra tas laikotarpis, kada regioniniai susitarimai tampa svarbesni. Jie gali būti tikrai įgyvendinami, kitaip nei tarptautiniai Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos arba NATO (susitarimai – ELTA)“, – sakė D. Grybauskaitė.
Tai – politinė valia, ne automatizmas. (...) Labai svarbu tai suprasti ir neturėti iliuzijų.
ELTA primena, kad balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Visagino meras apie balsavimą už E. Vaitkų: mūsų rinkėjai supranta mažiau, tai tokie ir rezultatai2
Visagino gyventojams prezidento rinkimuose išreiškus palaikymą prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamam Eduardui Vaitkui, rajono meras Erlandas Galaguz neslepia nusivylimo tokia visaginiečių pozicija. Nors, kaip pažymi savivaldybės ...
-
G. Landsbergis įvertino pirmąjį rinkimų turą
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis mano, kad pirmasis prezidento rinkimų turas įrodo, jog konservatorių kandidatė premjerė Ingrida Šimonytė išlaikė ir subūrė savo rink...
-
Nepavykus referendumui D. Asanavičiūtė registravo Pilietybės įstatymo pataisas4
Sekmadienį antrą kartą rengtam ir nepavykusiam referendumui dėl dvigubos pilietybės, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė Seime registravo Pilietybės įstatymo pataisas. ...
-
Prezidento rinkimai: paskutinėje vietoje likęs G. Jeglinskas įvardijo didžiausią laimėjimą7
Mažiausiai palaikymo prezidento rinkimuose sulaukęs Giedrimas Jeglinskas tikina, kad didžiausias laimėjimas yra asmeninių vertybių išsaugojimas. ...
-
A. Mazuronis pripažįsta padaręs klaidų: nemanome, kad kas nors mūsų balsus suvalgė
Darbo partijos kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis tikina tikėjęsis geresnio rezultato šalies vadovo rinkimuose. Jis pripažino padaręs klaidų, tačiau konkrečiau jas įvardinti tikino galėsiantis jau po surinktų duomenų analizės. ...
-
D. Žalimas: deja, iš anksto galime pasveikinti būsimą rinkimų nugalėtoją (vaizdo įrašas)
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas teigia, kad jau dabar galima iš anksto pasveikinti būsimą prezidento rinkimų nugalėtoją – perrinkimo siekiantį šalies vadovą Gitaną Nausėdą. ...
-
E. Vaitkus dėkoja rinkėjams už drąsą: jo advokatas užsimena apie grasinimus22
Šalies vadovo rinkimuose penktąją vietą užėmęs gydytojas Eduardas Vaitkus dėkoja rinkėjams už pasitikėjimą ir balsavimo metu parodytą drąsą. Jis neabejoja, kad pasiektu rezultatu viršijo, anot jo, supuvusios ir išdavikų vald...
-
R. Žemaitaitis apie rinkimus: jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas būtų (vaizdo įrašas)3
Ketvirtas prezidento rinkimuose likęs Remigijus Žemaitaitis sako, jog pasiektas rezultatas rodo, kad jo įkurta partija „Nemuno aušra“ turi rinkėjų visoje Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda įvertino rinkimų pasiekimus: nevarykime Dievo į medį (vaizdo įrašas)19
Nors vylėsi būti perrinktas dar pirmajame prezidento rinkimų ture, šalies vadovas Gitanas Nausėda tikina, jog pasiektas rezultatas yra geras. Anot politiko, dabar svarbu pasiekti pergalę po dviejų savaičių vyksiančiame pakartotiniame balsavime,...
-
Trečias rinkimuose likęs I. Vėgėlė: atidaviau savo jėgas, tačiau stebuklas neįvyko (vaizdo įrašas)1
Į antrąjį turą nepatekęs Ignas Vėgėlė tikina, kad šio lūkesčio išsipildymas prilygtų stebuklui. Pasak jo, prastesnį nei tikėjosi pasirodymą rinkimų metu lėmė balsų pasiskirstymas tarp kitų kandidatų. ...