2019-02-01 13:36:00
Kartais atrodo, kad aplinka tarsi išstumia už savo ribų, išmeta iš konteksto, palieka vienatvėje. Ir, nors susidūrimas su šiuo jausmu gąsdina, tačiau tai vienintelis kelias, vedantis į vidinį pasaulį, tiesioginę akistatą su juo, kai išnyksta baimė jausti ir atsiverti. Kai atsiranda jėgų kalbėti. Tada vienintelis klausytojas būna drobė, kurioje sluoksnis po sluoksnio kuriasi paties atspindys, tampantis aplinkos dalimi. Ir ratas iki kito išstūmimo už aplinkos ribų sukasi iš naujo. Atsiranda noras pasidalyti. Tokia būtų šio teksto autorės teorija, kodėl menininkai rengia parodas. O kodėl žiūrovams įdomu į jas ateiti? Tikriausiai yra daug priežasčių, kurios priklauso nuo kiekvieno asmeninių interesų.
