- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose šis draudimas negaliotų.
Šia iniciatyva valdantieji atsitraukia nuo siūlymo po poros metų Lietuvoje visiškai uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą.
Tokį sušvelnintą siūlymą dėl iškastinio kuro įregistravo aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas ir konservatorius Antanas Čepononis.
Taip siekiama nepadidinti mažesniuose miestuose, miesteliuose ar kaimuose gyvenančių nepasiturinčių ar mažesnes pajamas gaunančių gyventojų išlaidų, kurių jiems gali atsirasti prisitaikant prie kuro naudojimo pokyčių.
Jeigu Seimas šiam siūlymui pritartų, kietojo iškastinio kuro nebūtų galima deginti tik Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Birštone bei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, kur dabar gyvena daugiau negu 50 tūkst. gyventojų.
Kaip teigiama parlamentarų nurodomuose pakeitimo motyvuose, šalies miestai, turintys daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, pasižymi reikšmingai didesniu gyventojų tankiu nei kiti Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai.
Valstybės duomenų agentūros 2022 metų duomenimis, Kauno miesto gyventojų tankumas buvo 1898 gyventojai kvadratiniame kilometre, Panevėžio – 1752, Klaipėdos – 1554, Vilniaus – 1404, Alytaus – 1295, o Šiaulių – 1256. Septinta pagal gyventojų tankumą buvo Visagino savivaldybė tik su 335 gyventojais kvadratiniame kilometre.
Seime dabar svarstomas Aplinkos oro apsaugos įstatymo pataisų variantas numato, kad po poros metų deginti kietąjį iškastinį kurą būtų draudžiama visoje Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas5
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume14
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų4
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...