- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas po svarstymo pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavimų.
Už tokį valstybės ir pramonės bendradarbiavimą gynybos srityje numatantį projektą antradienį balsavo 92 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo – dabar Seime dėl jo vyks galutinis balsavimas.
Konservatoriaus Viliaus Semeškos teigimu, įstatymu siekiama nustatyti, kad valstybė ne tik stiprina nacionalinio saugumo bei gynybos institucijas, bet ir sudaro sąlygas gynybos pramonės plėtrai.
„Gynybos ir saugumo pramonės, kaip atskiros pramonės šakos iki šiol, na, nebuvo“, – teigė jis.
V. Semeškos teigimu, galimybė netaikyti viešųjų pirkimų reikalavimų bus išskirtiniais atvejais, todėl parlamentaro įsitikinimu, dėl karinės įrangos pirkimų neigiamo poveikio rinkai nenumatoma.
Parlamentaro tvirtinimu, projektu sudaromos palankesnės sąlygos mokslo plėtrai gynybos ir saugumo srityje, taip pat numatomos finansinės priemonės, kurios leis efektyviau skatinti šios srities inovacinių produktų kūrimą.
Dėl to yra vilties, kad su šiuo įstatymu matysime, kaip vystosi, kokiu tempu vystosi, kaip plečiasi gynybos pramonė ir kaip keičiasi investicijos į ją.
Tuo metu buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prognozavo, kad atsiras galimybė įvertinti gynybos pramonės plėtrą. Jo teigimu, dabar to nematyti, nes visi duomenys esą „paskęsta kitos statistikos rėmuose“.
„Dėl to yra vilties, kad su šiuo įstatymu matysime, kaip vystosi, kokiu tempu vystosi, kaip plečiasi gynybos pramonė ir kaip keičiasi investicijos į ją“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Vadinamąjį pramoninį bendradarbiavimą valstybė galėtų inicijuoti vykdydama pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.
Vyriausybė turėtų patvirtinti prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą.
Taip pat Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projekte numatytos papildomos finansavimo priemonės, padidinsiančios investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.
Dabar Lietuvoje yra 67 įmonės, kurias iš dalies būtų galima priskirti gynybos pramonei.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: elektros kaina „Nord Pool“ biržoje per savaitę išaugo 4 procentais
Per savaitę elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje padidėjo 4 procentais nuo 0,068 Eur/kWh be PVM iki 0,071 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Birželį ūkininkai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos bearimių technologijų sėjamajai įsigyti
Birželio antroje pusėje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbs daugiau nei 8 mln. eurų paramos kvietimą bearimėms technologijoms įsigyti. Pasak ministerijos, pareiškėjai už vieną sėjamąją galės gauti iki 80 tūkst. eurų kompensaciją. ...
-
Algų augimas Lietuvoje – sparčiausias, bet realybė liūdna6
Paskelbta, kad per paskutinius penkerius metus algų augimas Lietuvoje – greičiausias tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių. Jau gerą dešimtmetį skelbiama, kad vidutinės algos auga dviženkliais procentais kiekvienais metais...
-
K. Navickas nesibaimina galimų pokyčių ministrų kabinete: dirbam toliau2
Dar vienai kadencijai perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai užsimenant apie galimus pokyčius ministrų kabinete, Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, kritikos susilaukiantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikina esąs ramus. Pasak jo, santykis...
-
Siūlant didinti pelno mokestį gynybai, bankų asociacija ragina netęsti solidarumo mokesčio
Finansų ministerijai siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl ko daliai bankų jis didėtų iki 21 proc., Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina atsisakyti idėjos dar metams pratęsti solidarumo įnašo galiojim...
-
Lietuvos bankas siūlo MMA didinti 10 proc. – iki 1016 eurų
Lietuvos bankas (LB) siūlo minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) 2025 metais didinti 10 proc. iki 1016 eurų prieš mokesčius, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų, teigia centrinio banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Da...
-
Moksleiviai vasaros poilsį keičia į darbą: mielai įsitaisytų ir Seime1
Užimtumo tarnyba fiksuoja rekordą – tiek daug jaunuolių, norinčių dirbti per vasaros atostogas, nebuvo seniai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino,...
-
I. Šimonytė: sprendimas dėl biudžeto su ne mažiau nei 3 proc. BVP gynybai – Seimo rankose1
Prezidentui svarstant vetuoti kitų metų biudžetą, jei jame būtų numatyta mažiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas dėl minėto dydžio lėšų krašto apsaugai yra Sei...
-
Lietuvos turizmas: tikisi apie 400 tūkst. daugiau turistų, bet užsieniečių neramina vienas klausimas4
Vasara – atostogų metas. Kaip lietuviai poilsiaus šiemet ir kiek laukiama užsienio turistų? Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prognozes, Lietuvos turizmo sektorius šiais metais turėtų ženkliai augti ir priartėti prie ikipan...
-
Premjerė: sprendimui dėl MMA reikia atnaujintų darbo užmokesčio prognozių
Trišalei tarybai antradienį ketinant pradėti diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo 16 proc. nuo kitų metų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad norint tiksliau apskaičiuoti būsimą MMA dydį, reikia sulaukti atnaujintų ...