- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos.
Tokio spausdinto maisto neišvengimai atsiras daugiau. Bus spausdinami ir žuvies, ir mėsos, ir net pieno produktai. Visa tai bus daroma tam, kad būtų tausojama aplinka ir pasaulis išvengtų bado.
Žurnalistė pas Albiną Žilinską atėjo su vaišėmis – natūralia ir 3D spausdintuvu atspausdinta lašiša. Teigė, kad skonis ir kvapas panašus. Tai – padaryta vienalytė masė, kadangi spausdinimo procesas duoda tokią masę.
Apie naujovę plačiau papasakojo VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius A. Žilinskas.
– Kokios spausdinto maisto maistinės vertybės, skonio savybės? Daugeliui žmonių, kas yra atspausdinta, atrodytų lyg plastmasės gabalas, o tai juk maistas.
– Iš vienos pusės, spausdintas maistas – nieko blogo. Iš kitos pusės, žaliavalgiams – nieko gero. Tai – gana smarkiai perdirbta produkcija. Iš kokių baltymų bespausdintų, pridėtų dažų, kad atitiktų natūralią spalvą, vis tiek tas 3D spausdintuvas turi būti užtaisomas – ar tyrele, ar pasta, ar milteliais, ar granulėmis. Pagal kompiuterio programą ant plokštės atliekamas tas darbas, išspaudžiama, suformuojama masė. Kiek atsimenu, 2012 metais pirmas buvo sugalvotas šokoladas. Aeronautikos valdyba NASA JAV kosmonautams atspausdino šokoladą. Žinome, kad šokoladas – vientisa masė. Jį gana lengva atspausdinti. Lygiai taip pat, jeigu pasiruošti tyrelę, pastą, kur bus sudėti baltymai, dažai ir kažkokios medžiagos, kurios duoda tą būdingą lašišai kvapą. Paprastai tokį kvapą duoda organiniai junginiai aminai, turintys specialią amino grupę.
Tačiau, pagalvojus, kiek visko turi būti atlikta, kol atsiras kasetė, kol bus užpildyta kažkokia pasta, bendroje sumoje – tvarumas abejotinas.
Tokį maistą galima parinkti konkrečiam žmogui. Jeigu reikia kažkokio sąstato baltymų, amino rūgščių, galima papildyti tokiomis rūgštimis. Jeigu kažkokių medžiagų nereikia, kažkas netoleruoja kokio nors dalyko, to galima nepridėti. Galima parinkti porcijas, visas procesas – sterilus. Mažiausiai užteršiama bakterijomis, virusais ir panašiais dalykais. Nėra tų žmogiškų klaidų, kadangi kompiuteryje paspaudi klavišą ir jis gali atspausdinti nors 10 tūkst., o žmogus gali suklysti. Manau, ne penkių, galbūt dešimties metų laikotarpyje tas, kas norės, namuose turės 3D maisto spausdintuvą, kur galės nusipirkti atitinkamą rinkinį ingredientų ir gaminti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kol kas tai beveik dvigubai brangiau negu natūralūs produktai, tiesa?
– Nepamirškite, kad pats spausdintuvas nėra pigus. Mačiau iš septynių komponentų sudarytą 3D spausdintuvą, kuris spausdino pyrago gabaliuką. Daug kartų spausdino, iš septinto aštunto karto pavyko kažką panašaus atspausdinti. Viskas tobulėja. Ateityje kiekvienas galėsime spausdinti pyragus.
– Ar galima sakyti, kad pagal maistingumą, tai – lygiaverčiai produktai?
– Tai priklausys nuo to, kas bus sudėta į pastą, iš kurios spausdinama. Ten galima ir trūkstamų medžiagų įdėti. Tik tiek, kad to maisto žaliavalgiui piliečiui nesiūlysime, nes jis sakys, kad reikia natūralių lapų, grūdų, kad ir mėsos, jeigu tai ne vegetaras ar veganas. Sakys, kad tai – dirbtinis maistas, kuris gana stipriai perdirbtas.
– Maistą spausdina 3D spausdintuvais spausdinantys žmonės sako, kad taip išsaugome aplinką, mažiau ją teršiame, lieka mažiau atliekų. Kalbant apie tvarų gyvenimą. Tai čia – išeitis?
– Žiūrint į konkretų galutinį rezultatą, jeigu maistui pagaminti užtenka tik kasetę nusipirkti ir turėti aparatą, žinoma, kad tai – labai tvaru. Tačiau, pagalvojus, kiek visko turi būti atlikta, kol atsiras kasetė, kol bus užpildyta kažkokia pasta, bendroje sumoje – tvarumas abejotinas. Gamta sąskaitą pateikia nuo pradžios iki pabaigos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti2
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...