- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva yra tarp dešimties ES šalių, kurios, tikėtina, joms keliamų reikalavimų dėl atliekų tvarkymo nepasieks. Atliekų tvarkymo paslaugas gyventojams turi užtikrinti savivaldybės, tačiau jos reikalavimus ignoruoja. Kaip Lietuvai sekasi rūšiuoti atliekas pasakojama LNK reportaže.
Vienas lietuvis per metus vidutiniškai išmeta 41 kg maisto atliekų. Maisto atliekos dažniausiai keliauja į mišriųjų atliekų konteinerius, nes kur kitur jų mesti tiesiog nėra. Sostinėje maisto atliekoms skirti konteineriai jau stovi, tačiau jie – užrakinti, mat dar neapsispręsta kur vežti surinktas tokias atliekas.
Maisto atliekas dabar rūšiuoja tiks vienas miestas – Alytus. Keletas, tame tarpe Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, rūšiavimui ruošiasi. Savivaldybėms reikia paskubėti, mat nuo kitų metų sausio rūšiuoti maisto atliekas įpareigos ES direktyva.
„Lietuva savo nacionaliniuose reikalavimuose buvo nustačiusi ankstesnį terminą maisto atliekų rūšiuojamajam surinkimui, t. y. nuo 2019 metų turėjo būti šitas veiksmas įdiegtas. Tačiau reikia pripažinti, kad savivaldybės tai praignoravo“, – teigė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Problemos kyla ne tik su maisto atliekomis. Lietuva rizikuoja nepasiekti ir kitų atliekų tvarkymo tikslų. Iki 2025 metų šalis turi pakartotiniam naudojimui parengti ir perdirbti 55 proc. komunalinių atliekų ir perdirbti 65 proc. pakavimo atliekų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Lietuva yra tarp dešimties valstybių narių, kurios tų rodiklių, panašu, kad 2025 metais, jeigu neįvyks kažkoks radikalesnis pokytis, nepasieks“, – įsitikinęs eurokomisaras Virgilijus Sinkevičius.
Anot eurokomisaro, maisto rūšiavimui vietos žmonėms neparuoštos. Prastai atrodo ir šiukšlių kalnai sąvartynuose. Mokestis sąvartynams, nors ir buvo padidintas, komisaro nuomone, neatgraso.
„Sąvartynų vartų mokestis turi didėti. Tai privalo būti prabanga“, – teigė jis.
Vis dėlto, komisija ataskaitoje nepeikia Lietuvos dėl sąvartynų. Sąvartynuose po 12 metų bus leidžiama šalinti nedaugiau dešimtadalio komunalinių atliekų, o Lietuva jų jau dabar išmeta gerokai mažiau, tad mokesčio didinimą supranta ne visi.
„Mes turime pasirinkti patį tvariausią ir geriausią būdą, kuris nesukeltų ir to paties gyventojų pasipriešinimo dėl didėjančių rinkliavų, mokesčių“, – teigė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.
Aplinkos viceministrė sako, kad iki visų pakuočių perdirbimo tikslo šaliai trūksta nedaug. Tačiau pasitempti reikia dėl stiklo taros. „Kodėl to stiklo mes nesurenkame pakankamai? Vienas dalykas yra pakartotinis naudojimas stiklo pakuočių, ypač stiklainių“, – sakė ji.
Rūšiavimo paslaugas gyventojams turi užtikrinti savivaldybės. Maisto, tekstilės, pavojingų ir kitų atliekų surinkimui miestams skirta 31 mln. eurų. Jei savivaldybės su šiukšlėmis tvarkysis vangiai – ministerija mąsto apie finansines sankcijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse balandį išliko Lietuvoje, didžiausia – Estijoje
Mažiausia metinė (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Lietuvoje, o didžiausia Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
R. Pocius: tiekėjai negalėjo iš vartotojų reikalauti grąžinti lėšų už nutrauktas sutartis2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo ke...
-
„Via Lietuva“ ruošiasi pradėti pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose rekonstrukciją2
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, LAKD) ruošiasi pradėti rekonstruoti 2023 metų sausį įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose. ...
-
LAT: teismas turės iš naujo nagrinėti, ar e. tollingo sistemos rangovė pasirinkta teisėtai
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiaus...
-
Vilniečius už balandį pasieks perpus mažesnės sąskaitos3
Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. ...
-
R. Pocius: gamtinių dujų kainos antrą pusmetį gyventojams turėtų likti panašios1
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad gamtinių dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį gyventojams turėtų išlikti panašios į esančias balandį–birželį, arba tokios pat. ...
-
Balandį – suderinta 0,4 proc. metinė, 0,3 proc. mėnesio infliacija1
Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento. ...
-
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas dėl gero darbo paskirtas naujai kadencijai be konkurso9
Finansų ministrė Gintarė Skaistė be konkurso paskyrė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovą Virginijų Daukšį naujai kadencijai vadovauti įstaigai, tai padaryti leido labai geras tarnautojo veiklos įvertinimas, o sprendimui skirti j...
-
Seime – siūlymas sudaryti palankesnes sąlygas pluoštinių kanapių produktų įvežimui į Lietuvą3
Seimas imasi svarstyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pateiktas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įvežti į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pluoštini...
-
S. Gentvilas: dėl transporto keliamos taršos – Susisiekimo ministerijos atsakomybė13
Valstybės kontrolei (VK) skelbiant, kad atsinaujinančių išteklių panaudojimas ir energijos vartojimo efektyvumas transporte didėja nežymiai, ar net mažėja, o elektros naudojimo plėtra šiame sektoriuje vyksta per lėtai, aplinkos ministra...