- Lukas Juozapaitis, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svarstant „Rheinmetall“ amunicijos gamyklą statyti Radviliškio rajone, gynybos ekspertai ir pramonės atstovai sako, kad pasirinktoje vietovėje reikės užtikrinti didelį elektros ir dujų tiekimą, patogią logistiką.
Buvęs energetikos ministras neatmeta, jog tokio dydžio gamyklą reikės prijungti ne prie skirstymo, o perdavimo tinklų, plėsti pastočių tinklą.
„Sviedinių gamyba yra metalurgija, vadinasi, bus liejamas plienas, bus kažkokios kad ir nedidelės aukštakrosnės, (...) vadinasi, reikalingas elektros tiekimas“, – BNS pirmadienį sakė gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.
„Reikalingi keliai, (...) reikalingas didelis elektros kiekis, galingi elektros tinklai. Kadangi sviedinių gamyba yra susijusi su karštu gamybos būdu, tai bus reikalingas ir didelis kiekis dujų. Reiškia, bus reikalingas dujų vamzdynas“, – BNS kalbėjo Lietuvos gynybos pramonės asociacijos direktorius Valdas Sabaliauskas.
Septyni šaltiniai, didžioji dalis kurių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, BNS patvirtino, jog Vokietijos gynybos pramonės milžinės 155 mm amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomoje valstybinėje žemėje.
A. Matonis svarstė, kad būtent šią vietovę renkamasi, nes joje pavyks užtikrinti pakankamą elektros tiekimą, be to, rajoną kerta intensyvūs keliai, Radviliškyje yra didelis geležinkelių mazgas, Lietuvos kariuomenės objektai.
„Geri keliai, matyt elektros tiekimas pagal reikiamus parametrus. Dar ir labai tanki Lietuvos kariuomenės infrastruktūra – visiškai prie Radviliškio yra Lietuvos kariuomenės pagrindinis arsenalas, taigi, įsigytą produkciją būtų įmanoma labai nesudėtingai ir saugoti“, – sakė ekspertas.
„Taip pat aplink yra ir sausumos pajėgų padaliniai, aviacijos bazė, oro gynybos batalionas Radviliškyje. (...) Galima užtikrinti oro gynybą, nes Šiaulių aviacijos oro gynyba tikrai bus užtikrinama visomis įmanomomis priemonėmis“, – kalbėjo A. Matonis.
V. Sabaliauskas teigė iš rinkos dalyvių išgirdęs, jog gamintojams gerai išplėtota geležinkelio infrastruktūra nebūtina. Jo teigimu, sprogmenų gamyklos sklype turi būti įrengti apsauginiai pylimai, arti neturėtų gyventi žmonės.
Tuo metu A. Matonis pabrėžė, kad gamykla statoma darbui taikos sąlygomis, ji taip pat atliks atgrasymo funkciją.
Reikalingi dideli elektros pajėgumai
V. Sabaliauskas pabrėžė, kad gaminant amuniciją, kaip ir kitus sunkiosios metalo pramonės produktus, suvartojama daug elektros ir dujų. Pasak jo, „Rheinmetall“ gamyklai reiktų apie dešimt kartų daugiau energijos nei Giraitės šaudmenų gamyklai Kauno rajone.
Buvusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, ruošiantis gamyklos statyboms svarbu nustatyti, kiek jai pritaikoma bendroji energetikos infrastruktūra, ar nereikės statyti naujų transformatorių pastočių.
„Iš esmės tokioms gamyklos dažnai reikalinga netgi ne ESO („Energijos skirstymo operatoriaus“ – BNS) pastotė, o „Litgrid“ (perdavimo tinklo operatorės – BNS) pastotė, kurios galios žymiai didesnės“, – BNS teigė Ž. Vaičiūnas.
Anot jo, jei prireiktų, naujos transformatorinės gamyba ir įrengimas galėtų užtrukti ir iki kelerių metų.
„Viskas priklauso nuo dydžio, kadangi yra skirtingų pastočių. Vienos galbūt ir per metus gali būti pagaminamos, kitos gal dvejus metus ir daugiau, įskaitant pristatymą. Labai skirtingi parametrai“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
„Šiuo metu pakankamai ilgai užsitęsę tokių transformatorinių užsakymai ir gamyba, pristatymas“, – tikino jis.
Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą dar kovo viduryje patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris), tačiau iki šiol numanoma gamyklos vieta nebuvo skelbiama, o valdžios institucijos informacijos apie tai nekomentuoja ir dabar.
Premjerė Ingrida Šimonytė su LSMU rektoriumi Rimantu Benečiu pirmadienį aptarė galimą žemės perdavimą gamyklos reikmėms.
„Rheinmetall“ galimus skirti sklypus šiuo metu naudoja universiteto Gyvulininkystės institutas.
Pasak A. Matonio, jei gamykla būtų pastatyta Radviliškio rajone, ji turėtų ir simbolinę vertę: prie Linkaičių, kur šiuo metu veikia kariuomenės arsenalas, 1939 metais buvo pastatyta Lietuvos kariuomenės artilerijos sviedinių gamykla.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?1
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume11
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų2
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus8
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...
-
Dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje lemia besikeičianti vartotojų elgsena: akcentuoja Z kartą
Specialistai sako, kad spartų dalijimosi ekonomikos augimą Lietuvoje labiausiai lemia besikeičianti vartotojų elgsena. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo vystymo ir tvarumo modulio vadovės Kristinos Maikštėnienės teigimu, jaunesnioji k...
-
„S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingą
Penktadienio vakarą tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ pakeitė Lietuvai anksčiau suteiktą „A+“ ilgalaikio skolinimosi reitingą (neigiama perspektyva) į „A“ su stabilia perspektyva, palikd...