- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) antradienį pareiškė, kad jo šalis ir Armėnija yra arti taikos susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti dešimtmečius besitęsiantį teritorinį ginčą, sukėlusį karus, pasirašymo.
I. Aliyevas optimistiškai nusiteikęs dėl galimo susitarimo po to, kai buvo paskelbta apie pradėtą bendros sienos žymėjimą.
Bendros sienos žymėjimas sukėlė protestus Armėnijoje, vis dar negalinčioje susitaikyti, kad Kalnų Karabacho regiono kontrolę praėjusių metų rudenį per žaibišką vienos dienos puolimą perėmė Azerbaidžanas.
Antradienį abiejų šalių komandos pradėjo fizinius patikrinimus pasienio ruože, kurį abi šalys susitarė pažymėti pagal sovietinių laikų žemėlapius.
„Esame kaip niekada arti“, – Baku sakė I. Aliyevas ir pridūrė, kad „dabar turime bendrą supratimą apie tai, kaip turėtų atrodyti taikos susitarimas, tereikia aptarti detales“.
„Abiem pusėms reikia laiko [...] Turime politinės valios tai padaryti“, – pridūrė jis.
Praėjusį mėnesį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sutiko su Baku reikalavimu grąžinti keturis pasienio kaimus, kurie Sovietų Sąjungos gyvavimo laikais priklausė Azerbaidžanui.
Armėnų protestai
I. Aliyevas antradienį pareiškė, kad priėmė Kazachstano pasiūlymą surengti azerbaidžaniečių ir armėnų užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Tarpininkauti istorinėms varžovėms bandė kelios šalys, įskaitant Rusiją, Iraną, Jungtines Valstijas, Prancūziją ir Vokietiją. Tačiau ilgus metus trukusiose derybose nepavyko pasiekti proveržio.
I. Aliyevas sumenkino trečiosios šalies poreikį derybose tarp Azerbaidžano ir Armėnijos.
„Nekalbame apie jokį tarpininkavimą, nes tai, kas dabar vyksta mūsų pasienyje, rodo, kad kai esame palikti vieni [...] galime susitarti greičiau nei kitu atveju“, – teigė jis.
Abiejų šalių vidaus reikalų ministerijos antradienį pranešė, kad buvo išsiųsti ekspertai ištirti pasienio vietovę ir patikslinti demarkacijos linijos koordinates.
Pasklidus šiai žiniai Armėnijoje prasidėjo nauji mitingai. Protestuotojai blokavo eismą keliose Armėnijos ir Sakartvelo greitkelio vietose, baimindamiesi, kad Jerevanas gali prarasti dar daugiau žemių.
Antradienį Armėnija pareiškė, kad atmeta „bet kokios suverenios Armėnijos teritorijos dalies perdavimą“.
Rusų pasieniečiai pasitrauks iš teritorijos, o armėnų ir azerbaidžaniečių pasieniečiai bendradarbiaus saugodami valstybės sieną patys.
Keturias apleistas gyvenvietes, kurias ketinama grąžinti Azerbaidžanui – Žemutinę Askiparą, Baghanis Airumą, Cheirimlį ir Gizilhadžilį – praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje užėmė Armėnijos pajėgos ir privertė jų etninius azerbaidžaniečius gyventojus bėgti.
Tačiau netoliese esančių kaimų gyventojai armėnai baiminasi, kad jie bus izoliuoti nuo likusios šalies dalies ir kad kai kurie namai gali patekti į Azerbaidžano teritoriją.
Ši teritorija yra strategiškai svarbi Armėnijai, neturinčiai išėjimo į jūrą.
Be to, gali būti perduotos kelios nedidelės greitkelio į Sakartvelą – gyvybiškai svarbios prekybos arterijos – atkarpos.
„Taikos ženklas“
N. Pašinianas pabrėžė, kad būtina išspręsti ginčą dėl sienos, siekiant „išvengti naujo karo“.
Šeštadienį jis pareiškė, kad nuo 1992-ųjų regione dislokuoti Rusijos pasieniečiai bus pakeisti.
„Rusų pasieniečiai pasitrauks iš teritorijos, o armėnų ir azerbaidžaniečių pasieniečiai bendradarbiaus saugodami valstybės sieną patys“, – nurodė jis.
Jis sakė, kad sienos žymėjimas yra „reikšmingas pokytis“, kuris reiškia, kad abi šalys „dabar turi sieną, o ne sąlyčio liniją, o tai yra taikos ženklas“.
Azerbaidžanas praėjusių metų rudenį per žaibišką vienos dienos puolimą atgavo ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolę ir faktiškai užbaigė tris dešimtmečius trukusį armėnų separatistų valdymą šiame anklave.
Tačiau vis dar reiškiamos teritorinės pretenzijos ir toliau didina naujo eskalavimo riziką.
Baku turi pretenzijų į dar keturis kaimus, esančius giliau Armėnijos teritorijoje esančiuose eksklavuose.
Jis taip pat reikalauja sukurti sausumos koridorių per Armėniją, kuris jungtų Azerbaidžaną su Nachičevanės eksklavu.
Jerevanas savo ruožtu atkreipia dėmesį į savo eksklavą Azerbaidžane ir per pastaruosius trejus metus Baku užgrobtas žemes už Kalnų Karabacho ribų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukrainos prezidentas Paryžiuje surengs dvišales derybas su J. Bidenu
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir jo kolega iš Ukrainos Volodymyras Zelenskis penktadienį Prancūzijos sostinėje turi surengti dvišales derybas. ...
-
Prancūzijos–Vokietijos ginklų gamintoja KNDS paskelbė apie padalinio Ukrainoje įkūrimą
Prancūzijos ir Vokietijos kovinių tankų gamintoja KNDS penktadienį paskelbė apie dukterinės įmonės Ukrainoje įkūrimą. ...
-
J. Bidenas žada tolesnę paramą Ukrainai, patvirtino naują karinės pagalbos paketą
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), penktadienį Paryžiuje susitikęs derybų su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, pažadėjo toliau remti jo šalį ir paskelbė, kad Kyjivui bus skirta dar 225 mln. dolerių (253,69 mln. eurų) karinė para...
-
EK: Ukraina ir Moldova atitinka kriterijus deryboms dėl narystės pradėti
Europos Komisija penktadienį Europos Sąjungos valstybėms narėms pranešė, kad Ukraina ir Moldova jau atitinka visus kriterijus, reikalingus deryboms dėl prisijungimo prie bloko pradėti. ...
-
J. Stoltenbergas: nė vienai NATO narei nėra tiesioginės karo grėsmės
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad „nėra jokios tiesioginės karo grėsmės“ nė vienai Aljanso narei, Kremliui apkaltinus Vakarų šalis galimu karo Ukrainoje eskalavimu. ...
-
V. Zelenskis: dėl Rusijos Europa nebėra taikos žemynas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, pareiškė, kad dėl Rusijos Europa nebėra taikos žemynas. ...
-
Programišiai sėja chaosą ligoninėse: dėl kibernetinių atakų atšauktos rimtos operacijos1
Chaosą ligoninėse sėja ir programišiai. Naujausiais jų taikiniais tapo gydymo įstaigos Londone. Išpirkų reikalaujantys kibernetiniai nusikaltėliai nulaužė programinę įrangą ir tą skausmingai pajuto pacientai – atšauktos ...
-
„Coface“: muitais Kinijos importui JAV nori stabdyti jos dominavimą elektromobilių rinkoje3
JAV sprendimas stipriai padidinti muitus Kinijos prekių importui atspindi norą pažaboti kiniškų elektromobilių dominavimą pasaulyje, rašoma tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ apžvalgoje. ...
-
Pareigūnai: JAV išsiųs naują 225 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą
JAV pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad Vašingtonas atsiųs Ukrainai apie 225 mln. dolerių (206,6 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą, į kurį įeina ir amunicija, kurią Kyjivo pajėgos galėtų naudoti smogdamos taikiniams Rusi...
-
E. Macronas: Prancūzija perduos Ukrainai naikintuvus „Mirage-2000“
Prancūzija perduos Ukrainai naikintuvus „Mirage-2000“ ir apmokys ukrainiečių pilotus, vykdydama naują karinio bendradarbiavimo programą su Kyjivu, kurio pajėgos ginasi nuo Rusijos invazijos, ketvirtadienį paskelbė prezidentas Emmanuelis Mac...