- Diana Krapavickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pagalba: D.Hunaza sutiko paviešinti mažosios dukrelės nuotraukas, kad Lietuvos žmonės matytų, kam skiria savo aukas.
-
Pagalba: D.Hunaza sutiko paviešinti mažosios dukrelės nuotraukas, kad Lietuvos žmonės matytų, kam skiria savo aukas.
-
Pagalba: D.Hunaza sutiko paviešinti mažosios dukrelės nuotraukas, kad Lietuvos žmonės matytų, kam skiria savo aukas.
Lietuvoje dirbantis ir gyvenantis ukrainietis Dmitrijus Hunaza sako iki gyvenimo pabaigos liksiąs skolingas už lietuvių jam paaukotą paramą, kuri suteikia vilties išgelbėti šiemet sausį gimusios dukrelės gyvybę.
Susirgo įsčiose
2022-ieji Dmitrijaus šeimoje turėjo prasidėti dvigubu džiaugsmu. Iš pradžių taip ir buvo – sausio 2-ąją pasaulį išvydo mažoji Veronika. Tačiau dar gimdymo namuose sausio 5 d. mergytei iki +39 °C pakilo temperatūra. Smegenų ultragarso tyrimo metu buvo nustatytas kraujavimas į smegenis ir kraujavimas dešinėje antinksčių liaukoje dėl infekcijos, perneštos įsčiose. Gydymas rezultatų nedavė.
„Pasirodo, motinos įsčiose mažylė persirgo meningitu. Ji jau gimė sirgdama. Buvo skubiai perkelta į reanimaciją. Žmona vos 20 minučių per dieną galėjo pamatyti vaikelį“, – „Kauno dienai“ pasakojo Dmitrijus.
Pasirodo, motinos įsčiose mažylė persirgo meningitu. Ji jau gimė sirgdama.
Naujagimės būklė buvo labai sunki. Veronikos plaučiai buvo dirbtinai ventiliuojami. Buvo matoma neurologinių sutrikimų. „Gydytojai atliko smegenų skysčio punkciją, kurios metu nustatyta, kad skystis, kuris turi būti skaidrus, yra rudos spalvos. Diagnozė – antrinis pūlingas meningitas, sepsis, kraujavimas, traukuliai“, – tęsė Dmitrijus.
Beveik mėnesį mergytė praleido ligoninėje. Toliau atliekami tyrimai parodė, kad vaikui – progresuojanti vidinė hidrocefalija. Hidrocefalija – galvos apimties padidėjimas dėl per didelio kaukolės ertmėje susikaupusio skysčio kiekio. Anot Dmitrijaus, daryti įvairiausi tyrimai parodė, kad darinys smegenyse, pradžioje intensyviai augęs, vėliau sustojo vystytis.
Medikamentinis gydymas padėjo, tačiau kelionės pas gydytojus, greičiausiai, tik prasidėjo. Liepta būtinai kreiptis į neurochirurgus. „Kompiuterinės tomografijos vaizdus įvertinęs Zaporožės neurochirurgas pasakė, kad reikia operacijos. Tačiau kitas neurochirurgas patarė neskubėti, o dar kažkiek palaukti“, – pasakoja mažylės tėtis.
D.Hunaza sutiko paviešinti mažosios dukrelės nuotraukas, kad Lietuvos žmonės matytų, kam skiria savo aukas. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Lietuviai išgirdo
Dmitrijui sunku dar ir dėl to, kad vaizdą apie dukrelės būklę gali susidaryti tik pagal žmonos pasakojimus. Jis nuo 2019 m. dirba ir gyvena Lietuvoje. Ir, atrodo, dirbs toliau, nes reikia uždirbti pinigų Veronikai gydyti.
Dmitrijus neslepia susijaudinimo, kad Lietuvos žmonės taip nuoširdžiai sureagavo į jo nelaimę. Finansinės pagalbos vyras ieškojo ir pats rusiškuose socialinių tinklų grupėse, tačiau nebuvo išgirstas, o štai su „Paramos vaikams“ bendruomenės pagalba, pasidalijus istorija socialiniuose tinkluose, buvo surinkta reikalinga suma mažylės operacijai.
Jau dabar Dmitrijus skaičiuoja per pirmą dukrelės gyvenimo mėnesį išleidęs per 1,5 tūkst. eurų jai gydyti. Operacijai gali prireikti bene dvigubai tiek. Ir tą sumą lietuviai jau suaukojo. Ukrainietis pasakoja, kad jų šalyje gydymo paslaugos teikiamos visiškai kitaip nei Lietuvoje.
Nemokamo gydymo, anot Dmitrijaus, Ukrainoje, galima sakyti, apskritai nėra. Už gydymą žmonės iš karto moka patys, viską, ko reikia, perka patys, ir tik vėliau, pateikę čekius, laukia kompensacijos. Kompensuoti gali, tarkime, 10 proc. gydymo išlaidų.
Dar kitos tradicijos ruošiantis operacijai. Operacijų kainos – taip pat iš anksto aiškios ir ši suma jau visai nekompensuojama. „Mes jau žinome, kad turime pasiruošti ne mažiau kaip 1 000 dolerių“, – tęsia Dmitrijus. Vyras neslepia, kad kyla didžiulė dilema, kaip teisingai pasielgti. Jo žmona jau spėjo pasikonsultuoti su trimis neurochirurgais Ukrainoje – du ragina ruoštis operacijai, vienas – neskubėti operuoti.
Ukrainos gydytojų išvada – mergytei reikia atlikti smegenų šuntavimo operaciją. Skaičiuojama, kad tokia paslauga Ukrainoje kartu su ligoninės paslaugų apmokėjimu gali siekti apie 4 tūkst. eurų – tuo atveju, jei pakaks vienos operacijos.
Kankina svarstymai
Daug vilčių Dmitrijus deda į vieno Lietuvos neurochirurgo konsultaciją. Tikisi, kad specialistas, įvertinęs dokumentus, tarp kurių – vaikui atliktų tyrimų rezultatai, kompiuterinės tomografijos nuotraukos, gydytojų išvados, pateiks ir savo nuomonę.
Vyras neslepia, kad jaustųsi ramiau, jei dukrytė būtų operuojama Lietuvoje. Tačiau legaliai būti mūsų šalyje gali tik jis, o nei žmona, nei vaikai leidimo gyventi Lietuvoje neturi, ne taip greitai ir sutvarkomi tokie dalykai.
Stabdo ir Dmitrijaus žinoma kitos šeimos istorija. Vyras pasakoja, kad ta šeima pardavė būtą, jog neurochirurginė operacija vaikui būtų atlikta Izraelyje. Iš pradžių atrodė, kad operacija pavyko sklandžiai ir laukia šviesi ateitis. Tačiau po kelių mėnesių vaikui pasidarė blogai. Tada šeima kreipėsi pagalbos jau į vietinius gydytojus Ukrainoje. Deja, gydytojai pasiūlė ir toliau pagalbos prašyti tų, kurie atliko pirmąją operaciją. Šeima įklimpo į skolas, nežino, kaip ir kada jas grąžins, o ir kiek dar reikės pinigų, suteiksiančių galimybę vaiko medicininei priežiūrai ir gydymui.
Už gydymą žmonės iš karto moka patys, viską, ko reikia, perka patys, ir tik vėliau, pateikę čekius, laukia kompensacijos. Kompensuoti gali, tarkime, 10 proc. gydymo išlaidų.
„Gerai, jei pakaks vienos operacijos, tačiau tokių garantijų niekas neduoda. Be to, nežinia, kaip organizmas reaguos į šuntus. O ir šuntus turi pats pirkti. Jų kainos priklauso nuo gamintojo. Tarkime, šveicariški labiau vertinami, nes numatyti rezervuarai susikaupusiam skysčiui rinkti, o prireikus juos ištuštinti arba jiems užsikimšus jau nereikėtų chirurginės operacijos – pakaktų skystį pašalinti švirkštu“, – dėstė Dmitrijus.
Medicininėje literatūroje aprašoma, kad operacijos metu endoskopu atveriami takai, kad perteklinis skystis, mediciniškai – likvoras, nutekėtų, arba, jei takai laisvi, bet likvoras vis tiek kaupiasi, atliekamas skilvelių šuntavimas – į smegenų skilvelį įleidžiamas šuntas ir nuvedamas į pilvaplėves ertmę.
Šuntai netrukdo vaikui normaliai vystytis, lankyti mokyklą. Jie leidžia gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau būtina reguliariai lankytis pas specialistą, kad būtų užtikrintas normalus jų funkcionavimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė kraštotyrininkas, esperantininkas P. Čeliauskas
Savaitgalį mirė pedagogas, kraštotyrininkas ir esperanto kalbos puoselėtojas Petras Čeliauskas, skelbia portalas „Švėkšnos naujienos“. ...
-
Marijampolės gyventojai raginami rinkti naujus pavadinimus P. Cvirkos ir L. Giros gatvėms
Marijampolės savivaldybė nuo pirmadienio kviečia miesto gyventojus rinkti naujus pavadinimus Petro Cvirkos ir Liudo Giros gatvėms. Tą marijampoliečiai gali padaryti iki birželio 17 dienos. ...
-
„Jaunimo linijos“ 30-mečio proga – ypatinga dovana Kaunui1
Emocinę paramą jauniems žmonėms teikianti „Jaunimo linija“ pernai minėjo 30-metį, kai ši organizacija veikia Kaune. Ta proga ant „Aušros“ gimnazijos atsirado prasmingą žinutę siunčiantis piešinys „Ap...
-
VSD tiria informaciją apie „Garsų pasaulio“ galimas sąsajas su Minsko aplinka2
Valstybės saugumo departamentas (VSD) vertina žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie su Minsko aplinka sietą Lietuvoje pasus gaminančią įmonę „Garsų pasaulis“. ...
-
Trečdalis gegužę fiksuotų avarijų įvyko dėl susidūrimų su gyvūnais: nelaimių skaičius auga kasmet
Daugiau nei trečdalį gegužę registruotų eismo įvykių nulėmė susidūrimai su gyvūnais, tokių avarijų skaičius kasmet auga, teigia policija. ...
-
Druskininkuose – VSAT tarnybinių šunų meistriškumo čempionatas
Antradienį Druskininkuose ir jų apylinkėse prasidės tris dienas truksiantis XXIII-iasis VSAT tarnybinių šunų meistriškumo čempionatas. ...
-
Į Lietuvą vėl neįleistas „Z“ ženklu pažymėtas vagonas iš Baltarusijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmadienį neleido Lietuvos teritorija vykti Rusijos agresijos Ukrainoje simboliu – raide „Z“ – pažymėtam tra...
-
Kas trečias penkiolikmetis Lietuvoje rūko elektronines cigaretes: tai – suaugusių problema2
Visame pasaulyje augant elektroninių cigarečių vartojimui tarp paauglių, kol kas bene prasčiausia situacija – Lietuvoje, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas tyrimas. Skelbiama, kad tarp lietuvių mokyklinio amžiaus paauglių &ndash...
-
Pirmąją vasaros savaitę – nedžiuginantys orai: lis, trankysis perkūnija
Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė skelbia, kad ciklonas, vardu Radha, keliavo per Lietuvą „apsiginklavęs“ atmosferos frontais, kurie daug kur audringai pasidarbavo. Anot jos, naktį iš sekmadienio į pirmadienį ciklonas traukėsi į š...
-
Įvardijo, kokiomis priemonėmis bandys suvaldyti kelių erelius: ne visi vertina teigiamai22
Kelių direkcija kuria planus, kaip suvaldyti greičio viršytojus. Tiesa, galbūt naujų greičio matuoklių ir nestatys, tačiau perėjų ir vadinamųjų „gulinčių policininkų“ bus daugiau. Saugaus eismo ekspertai įsitikinę, kad preven...