- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos teismai atsikrato bylų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tėvams išsiskyrus, jei bent vienas iš tėvų – užsienio pilietis. Bent jau taip teigia dalis advokatų bei Seimo narių. Esą tokiu atveju Lietuvos teisėsauga tokias bylas tiesiog patiki užsienio teismams, o šie gina ne lietuvių, o savo piliečių interesus, tad vaikai iš lietuvių tėvų vis atimami, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo Laisvės partijos frakcijos atstovė Morgana Danielė.
– Kaip aiškinate, kodėl taip nutinka?
– Ši tarptautinių bylų problema nėra aktuali vien Lietuvoje. Tai aktualu visoms valstybėms. Mes netgi turime Jungtinių Tautų ataskaitą, kuri sako, kad 75 proc. tokių bylų yra iškelta prieš mamas, kurios bėga iš valstybių, genamos patiriamo smurto ir parsiveža savo vaikus į savo šalį. Valstybės turi galvoti, kaip atstovauti savo piliečių interesus.
Visas LNK reportažas – vaido įraše:
– Kaip dažnai tai nutinka lietuvėms?
– Kalbant su moterų teises ginančiomis organizacijomis, matome, kad problema yra didelė. Abejingumas, kurį matome tiek vaiko teisių tarnyboj, tiek teismuose, yra didelis. Statistiškai reikėtų pasižiūrėti, kiek bylų laimėjo Lietuvos teismai ir atstovavo Lietuvos moterų teises ir kiek tokių bylų permetama užsienio valstybių teismams. Ten tos bylos niekada nėra Lietuvos naudai, jos pralaimimos. Bet kuri valstybė juk gina savo interesus.
– Kodėl egzistuoja toks Lietuvos teisinis požiūris? Galbūt natūralu, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos bylą sprendžia kitos valstybės teismas? Juk vaikas dažniausiai yra tos šalies pilietis.
– Ne, pilietybė yra ir Lietuvos, ir kitos valstybės. Tokią pilietybę turi dauguma tokių vaikų. Tai reiškia, kad mes netenkame Lietuvos piliečių. Sakau tai, ką girdžiu iš moterų teises ginančių organizacijų ir Jungtinių Tautų ataskaitos.
Tai reiškia, kad mes netenkame Lietuvos piliečių.
– Gal problema ne teismuose, o kad besiskiriančios mamos nemoka tvirtai ir principingai ginti savo teisių?
– Šitos bylos visada būna labai sudėtingos ir sunkios. Kiekvienas Lietuvos teismas ir teisėjas supranta, kad principingai atstovaujant Lietuvos piliečius, gali tekti eiti labai toli, dirbti labai daug. Kiekvienas vertina, ar turi tam pajėgumų. Kyla abejonių, kad laimi abejingumas. Nei vaiko, nei moters teisės nebūna ginamos.
– Su kokiomis valstybėmis tokia praktika pasitaiko dažniausiai?
– Dabar yra Italijos atvejis. Turime suprasti, kad Italijoje smurtas šeimose labai paplitęs, ten labai patriarchalinė sistema. Daug atvejų būtent iš šios valstybės.
– Kiek tėvo lytiškumas turi reikšmės teismams užsienyje?
– Moterims teismai nepalankūs. Nors jos bėga nuo smurto, nors jos ginasi. Kuo aršiau mama kovoja dėl savo vaiko, tuo labiau ji matoma kaip nestabili, kaip manipuliuojanti. O matant tėvą kovojantį, kuris dažnai yra ir smurtautojas, jis matomas kaip patikimas. Matome nusistatymą prieš dėl vaikų kovojančias mamas.
– Ko planuojate imtis kaip Seimo narė?
– Pastebėjau, kad kitos šalys turi papildomus įstatymus, kurie įpareigoja teismus atsižvelgti į smurto atvejus ir juos atskirai nagrinėti. Tą galėtų daryti ir Lietuva.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kuriozai: užsieniečiai nuo pareigūnų slepiasi net bagažinėse
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai jau kurį laiką dirba gatvėse su Kelių policija, tai – tik viena iš priemonių surasti užsieniečius, kurie neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Apie tai, kiek tokių yra ir kokių kuriozišk...
-
VSAT vadas: kubiečių grupė apskundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvoje3
Septynių kubiečių grupė teismui apskundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvoje, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. ...
-
Mirė žinoma Klaipėdos žurnalistė G. Juodytė1
Gegužės 19 d. mirė garsi Klaipėdos žurnalistė Gražina Juodytė. ...
-
Uostamiestyje baigiama svarbios žiedinės sankryžos rekonstrukcija10
Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ baigia Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukciją Klaipėdoje – atliekami paskutiniai aplinkos tvarkymo darbai. B...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...
-
Pavasaris ir toliau nešykštės ekstremalių staigmenų: žadami smarkūs lietūs, perkūnija ir kruša1
Pirmadienį daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis – smarkūs su perkūnija. Kai kur gali iškristi kruša. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą atliktas plaukų testavimo tyrimas: parodė, ką jaunimas vartoja festivaliuose
Pernai vykusiuose festivaliuose narkotines medžiagas vartojo kas antras lankytojas, o kas trečiam buvo siūlyta pabandyti. Tokius skaičius atskleidė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakytas tyrimas. Dauguma respondentų buvo jauni...
-
Akmenės rajonas keičia įvaizdį
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įsitikinęs, kad savivaldos problemos sprendžiamos lengviau, kai mokomasi iš gerųjų pavyzdžių ir dalijamasi patirtimi. Kauno rajono savivaldybė daugiausia dėmesio skiria partnerystei su kaimyninėmis regiono...
-
Atsakomybę už kruviną išpuolį Afganistane, per kurį nukentėjo ir lietuvė, prisiėmė IS2
Grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) sekmadienį prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš turistus Afganistane, kai žuvo trys ispanai ir trys afganistaniečiai, o dar aštuoni žmonės, įskaitant lietuvę, buvo sužeisti. ...
-
A. Mazuronis: teisę dėl rūkymo balkone turi įrodinėti rūkantieji, o ne nerūkantieji10
Socialdemokratui Juliui Sabatauskui siūlant keisti tvarką dėl draudimų rūkyti balkonuose įvedimo, kad tam reikėtų bent pusės namo butų savininkų pritarimo, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad savo teises turėtų įrodinėti tie, ...