Klaipėdos uosto teritorijoje pasieniečiai gelbėjo į vandenį įkritusį vyrą

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės viešųjų ryšių vyresnioji specialistė Aistė Žalnieraitienė teigė, kad vyriškis neįstengė pats išlipti į krantą, be to, buvo susižeidęs.

„Nedelsiant iš Neringos pasienio užkardos Kopgalio teritorinės jūros ir Kuršių marių stebėjimo centro gelbėjimo darbams buvo išsiųstas greitaeigis pasieniečių kateris „Boomeranger“. Operatyviai nuvykę į incidento vietą pasieniečiai vandenyje pastebėjo vyrą ir jį ištraukė į savo katerį. Ant 44-erių klaipėdiečio veido, rankų ir galvos srities buvo matyti sumušimai, nubrozdinimai bei nežymus kraujavimas“, – informavo A. Žalnieraitienė.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė pasakojo, kad analogiškų atvejų per metus būna bent keletas.

Aurelija Maslauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Minima įvykio vieta – daugelio žvejybos mėgėjų vieta. Joje nuolat būna žvejų, todėl tikėtina, kad nukentėjęs asmuo neatsargiai elgdamasis įkrito į vandenį (tai spėjama, nes įvykio aplinkybes tiria kitos institucijos)“, – sakė A. Maslauskienė.

Žmogus yra gelbėjamas esant bet kokiam paros ir metų laikui.

Anot jos, uosto akvatorijoje ir Kuršių mariose gelbėjimo darbus koordinuoja Lietuvos kariuomenės Jūrų koordinacinis gelbėjimo centras.

„Jeigu uosto akvatorijoje arba Kuršių mariose reikalinga pagalba, pirmiausia siunčiami pasienio pareigūnai greitaeigėmis valtimis. Jie pirmiausia atvyksta į įvykio vietą. Ugniagesiai gelbėtojai atlieka žmonių gelbėjimą nuo vandens paviršiaus, o ugniagesių gelbėtojų narai atlieka paiešką po vandeniu. Žmogus yra gelbėjamas esant bet kokiam paros ir metų laikui. Išgelbėtiems žmonėms suteikiama būtinoji pirmoji pagalba ir jie perduodami greitosios medicinos pagalbos darbuotojams“, – paaiškino A. Maslauskienė.

Pamačius skęstantįjį, reikia nedelsti ir skambinti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu.

„Įkritus į vandenį pirmiausia reikėtų nepanikuoti. Jeigu mokate plaukti – laikytis ant vandens, jeigu plaukti nemokate – stengtis įsikibti į kokį nors plūduriuojantį arba šalia kranto esantį daiktą – medžių šakas, kranto konstrukcijas ar pan. Taip pat reikia kuo garsiau šauktis pagalbos ar kitaip bandyti atkreipti netoliese esančių žmonių dėmesį. Šalia uosto akvatorijos reikėtų pasisaugoti aštrių ir slidžių akmenų, nelipti ant jų“, – priminė A. Maslauskienė.