- Jolita Mieželaitienė, dailėtyrininkė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“.
Šią parodą menininkė suplanavo dar prieš metus. Ketino ją pavadinti „Debesy“. Deja, nesame savo gražiausių troškimų valdovai. Gruodui kaustant žemę, lapkričio 19-ąją, menininkė iškeliavo anapilin, mums palikdama savo svajonę surengti paskutiniųjų darbų ekspoziciją. Paraiškoje Raimonda užrašė, kad jos tapyboje gamta yra metafora. Kokia gi ji, toji metafora, kokią paslaptį užminė mums dailininkė?
Išskirtinis menininkės kūrybos bruožas – paveiksluose dominuojanti ilgesio atmosfera. Galiu palyginti jos tapybos nuotaiką ar būsenas su portugališkuoju fado. Tai melancholiška daina apie nelaimingą meilę, išdavystę, mirtį ir neviltį, vandenyną. Svarbiausias emocinis elementas – ilgesys (saudade). Fado paprastai atlieka moteris, o jai pritaria du gitaristai, vienas groja portugališka, o antrasis – klasikine gitara, Portugalijoje vadinama viola.
Monmartre muziejaus sode. 2022 m. / Organizatorių nuotr.
Fado susidormavo XIX a. Lisabonoje. Dainų stilius – melodingas, bet kupino dramatiško skambesio, dainavimo būdas – išraiškingas, rafinuotas, persmelktas ilgesio. Būtent ji, toji ilgesio būsena, Raimondos kūrybai suteikė nepakartojamos traukos ir individualumo. Ilgesys jos tapyboje kyla kaip egzistencinė duotybė, prigimties neišvengiamumas, kaip kodinis sielos užraktas, kurio mygtukus virpančiais pirštais surinkus, atsiveria sunkios ir lemtingos durys.
Ji mėgo horizonto linija padalyti drobės kompoziciją tai pusiau, tai nuleisdama arba pakeldama ją, sukurti tvirtą paveikslo sandarą.
R. Jatkevičiūtė-Kasparavičienė 1984 m. baigė Dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), įgijo keramikės specialybę. Savo biografijoje labai tiksliai, kaip šveicariškas laikrodis, įrašė, kad tapyti pradėjo 2004 m. Ruošdama straipsnį apie šią dailininkę, svarsčiau, koks pirmasis postūmis ją atvedė į tapybą. Menininkė atvirai prisipažino, kad pamiršo lemtingąją priežastį, bet datos – niekada. Postūmiu galiausiai įvardijo atsitiktinumą.
Nors Raimondos tarp mūsų nebėra, labai norisi surasti bent hipotetinę priežastį. Sakyčiau, ji paprasta – tapyba leido geriausiai išreikšti vidines būsenas, tapydama menininkė galėjo sukurti savo didžiąją metaforą: „Apie vienatvę, kai negyveni, o tik stebi gyvenančius, gal apie laukimą, kai šuo ir žmogus tampa labai panašūs“, – yra sakiusi R. Jatkevičiūtė-Kasparavičienė.
Raimonda tapydavo lėtai, jai šis procesas buvo ir meditacija, ir atsakomybė. Tapydavo ant drobės, aliejiniais dažais. Procesas ir medžiaga jai visuomet buvo svarbūs, ji vertino klasikinės tapybos būdą ir meistrystę. Dailininkės potėpis kruopštus, paviršių dengiant sluoksnis po sluoksnio, bet kartu lengvas ir peršviečiamas, lesiruotės technikos principu. Toks tapymas ir sukūrė paviršiaus atmosferiškumą, kolorito virpėjimą, jos tapybai būdingą mėlynos spalvos gylį ir plazdėjimą.
Iš (šuns) gyvenimo. 2021 m. / Organizatorių nuotr.
Patikusį motyvą Raimonda galėdavo kelis kartus pakartoti, tapyti jį keisdama paveikslo formatą, bet nieko daugiau. Atkartodavo kompoziciją be vizualios paklaidos, matematiniu tikslumu – toks paradoksalus kūrybiškumo ir tikslumo derinys.
Minimalizmas jos ankstesniuose darbuose turėjo gilią prasmę. Keli paprasti elementai tapyboje tapdavo kažkuo daugiau – ilgesio, begalybės ar amžinybės įvaizdinimais. Dailininkės darbų niekaip nepavadinsi gamtovaizdžiais: tai sielos peizažai, pasakojimai apie jausenas. Ji mėgo horizonto linija padalyti drobės kompoziciją tai pusiau, tai nuleisdama arba pakeldama ją, sukurti tvirtą paveikslo sandarą. Raimondai buvo svarbus estetinis paveikslo poveikis: „Grožis – tai šviesa, spalva, jų santykis, žmogaus vidinis švytėjimas, išskirtinumas arba būsena. Gali įkvėpti net oro virpėjimas, drėgmė, erdvė, šešėliai, rūkas“, – sakė ji.
Iš Šveicarijoje nutapytų paskutinių drobių skverbte skverbiasi nerimas. Ilgesio būseną keičia pranašiškas ėjimo motyvas. Menininkė jau neslėpdama savo nerimo užrašuose klausia, koks tas ėjimas, kur link: „Nenumaldomas žmogaus noras, poreikis eiti, judėti. Ir nesvarbu, ar kelias nuves ten, kur bus geriau, ar gerokai blogiau. Svarbus pats ėjimas.“
Smaragdinis ežeriukas. 2023 m. / Organizatorių nuotr.
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės kelias nesibaigia – žemiškosios kelionės pabaiga reiškia naująją kelionę amžinybėn. Dailininkė gyva savo paveiksluose, mums liko jos talentas, mintys ir troškimai.
Kas? R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“.
Kur? Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ (Drobės g. 62-308)
Kada? Atidarymas balandžio 18 d. 18 val., veiks iki gegužės 12 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vasariškos pramogos keliems tūkstančiams Kauno vaikų: skelbiama registracijos pradžia1
Daugiau kaip 3 tūkst. mažųjų kauniečių vasarą leis įsimintinai ir turiningai. 29 švietimo, kultūros ir sporto įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos nuo birželio iki pat rugpjūčio pabaigos pasirūpins kokybišku jų laisvalaikiu....
-
Kaune vyksta atvirų durų dienos, skirtos susipažinti su ateities reklamos galimybėmis
Kaune vyksta atvirų durų dienos, skirtos visiems, kas nori iš arčiau pažinti naujausias reklamos gamybos galimybes, susipažinti su naujausiomis reklamos stendų ir ekranų tendencijomis bei techninėmis galimybėmis. Atvirų durų dienos vyks vis...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 14–19 d.
Gegužės 14 d. L. Armstrongo estrada Vilkijoje: 14–17 d. Tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Atviros žemės meno (Land art) edukacinės meistriškumo dirbtuvės. Neveronių laisvalaikio salė: 15 val. „Šeima – mūsų ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
Baimę mirti užgožė žmogiškumas
Žydus gelbėjusių žmonių garbei tradiciškai kasmet Kaune surengiama vakarienė, persmelkta prisiminimų, dėkingumo ir džiaugsmo pabendrauti, pasimatyti. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Jau gegužės 24 dieną Kaune vyks didžiausia diskoteka Baltijos šalyse5
Pasak renginio organizatorių, į 90-tųjų festivalį „90‘s Disco Fest“ „Žalgirio“ arenoje, kuris įvyks gegužės 24 dieną, jau dabar yra parduota virš 10 tūkst. bilietų, o prekyboje liko tik beveik 1 tūkst. biliet...
-
Pianistė M. Lozinskienė: miškas Kanadoje pilnas čiurlioniško misticizmo1
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio drąsa būti kitokiu, novatorišku, jo talentas žvelgti į meną skirtingais rakursais, gebėjimas neriboti savo kūrybinių galių – šios Lietuvos genijaus savybės įveikia dešimtmečius, kultūri...
-
„Romuvą“ užliejo mielumas4
Kawaii mados karalius Sebastianas Masuda savo kolekcijos pristatymui pasirinko neįprastą formatą ir modelius – „Romuvos“ kino teatro scena žengė mielumą įkūniję „Auros“ šokėjai. ...
-
VDU ŽŪA 100-mečio Gegužinė-piknikas: nemokamos pramogos, koncertas ir staigmenos
Šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) visus, norinčius švęsti kartu, gegužės 18 d. kviečia dalyvauti 100-mečio Gegužinėje. Tai vienos dienos festivalis, kuris v...