- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį po svarstymo pritarė Civilinio proceso kodekso pataisoms, kuriomis tikimasi paskatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką, jiems ketinant sumažinti dabar galiojančias išskaitas iš atlyginimo. Be to, išskaitymai būtų diferencijuojami pagal pajamas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas tvirtino, kad skolininkų atostogos yra judėjimas gera linkme užtikrinant didesnę paskutinio būsto apsaugą.
Tuo metu Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis BNS piktinosi, kad skolų atostogomis sukuriamos sąlygos pažeidėjams išvengti atsakomybės. Pasak jo, siūlomi pakeitimai ydingi, nes leistų skolininkams užsiauginti didesnę „skolų kuprą“, daugelį jų paverstų antstolių klientais iki gyvos galvos.
„Administracinės teisės pažeidėjai sudaro apie 40–45 proc. visų skolininkų ir net apie 80–90 proc. visų valstybės skolininkų. Skolų išieškojimo procesams dėl siūlomų pakeitimų tęsiantis 2–4 kartus ilgiau, šios kategorijos skolininkai galėtų lengvai sulaukti penkerių metų baudų išieškojimo senaties ir nieko nemokėti“, – teigė jis.
Pasak antstolio, Policijos duomenys rodo, kad kelių eismo taisyklių pažeidėjai 2023 metais per 11 mėnesių sumokėjo tik 16 proc. jiems skirtų baudų.
Policijos duomenys rodo, kad kelių eismo taisyklių pažeidėjai 2023 metais per 11 mėnesių sumokėjo tik 16 proc. jiems skirtų baudų.
I. Gaidelis sako, kad pataisomis nesprendžiama atostogaujantiems skolininkams augsiančių palūkanų problema: „Beveik visais atvejais skaičiuojamos nustatytos 5 proc. metinės palūkanos nuo negrąžintos skolos sumos. Kodėl nutylima, kad palūkanų skaičiavimas „skolų atostogų“ laikotarpiu nestabdomas?“
Pasak jo, ilgėjant skolos grąžinimo laikotarpiui, skolininkams tektų mokėti daugiau palūkanų, todėl antstolio manymu, lengvatos skolininkams neturėtų būti suteikiamos urmu.
Jis siūlo suteikti trijų mėnesių skolų atostogas ir dar trims – 50 proc. sumažintų išskaitų laikotarpį dirbti pradėjusiems skolininkams.
Pataisomis siūloma uždirbantiems iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) išskaitą, skirtą skolai padengti, sumažinti iki 10 proc. atlyginimo (vietoje dabar galiojančios 20 proc. arba 30 proc.).
Uždirbantiems tarp vienos ir dviejų MMA išskaitos siektų 30 proc., o virš dviejų MMA – 50 proc.
Iki MMA siekiančio dydžio darbo užmokestį gaunantiems skolininkams 30 proc. atlyginimo išskaitymai siektų, jeigu būtų išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimo atveju, o 50 proc. – uždirbantiems vieną arba dvi MMA.
Šie dydžiai galiotų, jeigu kitaip nebūtų nustatyta pačiame vykdomajame rašte arba kitaip nenustatytų įstatymai ar teismas.
Tuo metu antstolius ketinama įpareigoti pradėjusiems dirbti skolininkams suteikti skolų mokėjimo atostogas. Iš Užimtumo tarnybos gavę duomenis apie įsidarbinusį skolininką, kuris paskutinius šešis mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį, ir esant rašytiniam skolininko prašymui, jie turėtų sustabdyti skolos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio.
Skolos grąžinimo atostogos truktų šešis mėnesius. Šis terminas būtų pradedamas skaičiuoti nuo skolininko darbo pradžios ir būtų nepertraukiamas, nenutrūktų ir nebūtų pratęsiamas, įskaitant ir atvejus, kai keičiasi skolininko darbdavys. Jeigu skolininkas į antstolį kreiptųsi išdirbęs tris mėnesius, jo skolų atostogos truktų ne šešis, o tik tris mėnesius.
Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio galėtų būti stabdomas ne daugiau kaip du kartus per penkerius metus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Snaigės“ pajamos šiemet mažėjo trečdaliu iki 2,9 mln. eurų
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 2,9 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, smuko 32,5 proc. (2023 metais – 4...
-
Gegužę vystytojai Vilniuje pasiūlė 662 naujos statybos butus
2024 metų gegužės mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 225 naujos statybos butus, jų vertė siekia 35,5 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. ...
-
RRT: Lietuvos geležinkeliais 2023 metais pervežta 15,6 proc. daugiau krovinių
2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remd...
-
G. Skaistė neatmeta, kad draudimo įmokos siūlymo gali būti atsisakyta
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad ministerijos pasiūlymas apmokestinti dalį draudimo sutarčių ieškant papildomų lėšų gynybai gali būti keičiamas arba išvis jo atsisakyta. ...
-
ministrė: Gynybos fondo paketas Vyriausybei bus pateiktas be didelių pakeitimų
Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kab...
-
TVF misijos vadovas: Lietuvai reikia pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą1
Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija). ...
-
G. Skaistė: bankai pažadus dėl solidarumo mokesčio supranta taip, kaip nori
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori. ...
-
G. Skaistė tikisi, kad socialiniai partneriai susitars dėl didesnės MMA
Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partn...
-
Antrasis įvertis: Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį augo 0,8 proc.
Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LLRI: Laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai
Išaugusios valdžios sektoriaus išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena atėjo gegužės 31-ąją – aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai, penktadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas ...