- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kitąmet turinčio baigti galioti bankų solidarumo mokesčio pratęsimas priklausys nuo susitarimų dėl papildomų lėšų gynybai.
„Sakyčiau, kad (bankų solidarumo mokesčio pratęsimo – BNS) klausimas šiuo metu dar nėra visiškai uždarytas, bet galų gale tai tikrai bus bendro gynybos stiprinimo sprendimo dalis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.
„Manau kad šio sprendimo tąsa galėtų priklausyti ir nuo to, koks bus bendras susitarimas dėl gynybos fondo“, – teigė finansų ministrė.
Ji ketvirtadienį teigė, jog siūlymus dėl papildomų lėšų gynybai Vyriausybė žada pateikti per artimiausias kelias savaites, dėl jų tikimasi apsispręsti Seimo pavasario sesijoje.
Pasak G. Skaistės, pratęsus laikiną bankų solidarumo įnašą ir pakeitus jo bazę, pajamos iš šio mokesčio 2025-aisiais būtų mažesnės nei 2023 ar 2024 metais.
„Toks mokestis, koks yra sukonstruotas, papildomų pajamų negeneruotų, nes jis buvo sukonstruotas kaip laikinas pokytis nuo normalumo“, – teigė finansų ministrė.
„Tačiau jeigu svarstyti keisti mokesčio bazę, taip kaip jis yra skaičiuojamas, ir pririšti prie šių metų rodiklių (...) kitais metais galima būtų gauti apie 50–70 mln. eurų į biudžetą. (...) Tikrai tas pikas palūkanų normų jau yra pasiektas, ir tikėtina, kad pelnas kitais metais jau bus mažesnis, todėl ir solidarumo įnašo pajamos, natūralu, būtų gerokai mažesnės negu 2023 ir 2024 metais“, – kalbėjo ji.
Jeigu svarstyti keisti mokesčio bazę, taip kaip jis yra skaičiuojamas, ir pririšti prie šių metų rodiklių (...) kitais metais galima būtų gauti apie 50–70 mln.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę tvirtino, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.
G. Šimkaus teigimu, pernai dvejiems metams įvestas karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti skirtas mokestis nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis, jo bazė ateityje mažėtų, o jį pratęsus būtų nukrypta nuo „anksčiau užkoduoto laikinumo principo“.
Anksčiau Vyriausybė teigė, kad pratęsti mokesčio neplanuojama, tačiau praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, jog diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su LB.
Pasak ministrės pirmininkės, mokesčio pratęsimas priklausytų nuo jo bazės – kiek pajamų valstybė galėtų surinkti iš šios įmokos.
Siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai, dalis opozicijoje esančių politikų ragina Vyriausybę mokestį pratęsti.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, jog pritartų bankų solidarumo įnašo pratęsimui.
Centrinio banko teigimu, Lietuvoje veikiantys bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
TVF misijos vadovas: Lietuvai reikia pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą1
Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija). ...
-
G. Skaistė: bankai pažadus dėl solidarumo mokesčio supranta taip, kaip nori
Politikams svarstant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, o bankų atstovams kaltinant valdžią nesilaikant savo pažadų, finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, jog bankai pažadus supranta taip, kaip nori. ...
-
G. Skaistė tikisi, kad socialiniai partneriai susitars dėl didesnės MMA
Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partn...
-
Antrasis įvertis: Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį augo 0,8 proc.
Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LLRI: Laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai
Išaugusios valdžios sektoriaus išlaidos lėmė, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena atėjo gegužės 31-ąją – aštuoniomis dienomis vėliau nei pernai, penktadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas ...
-
Didinamos maksimalios sumos kultūros paveldo objektams tvarkyti
Kultūros ministerija atnaujino Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašą. ...
-
Seime pateiktas projektas, lengvinantis žemės paėmimą „Rail Baltica“ projektui2
Ketvirtadienį parlamente pateiktas Seimo nario Kazio Starkevičiaus inicijuotas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo projektas, kuriuo būtų palengvintas žemės paėmimas „Rail Baltic...
-
Prezidentas siūlo didinti baudas verslui už tabako gaminių prieinamumą nepilnamečiams
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo didinti baudas verslui už tabako gaminių, taip pat elektroninių cigarečių, pardavimą nepilnamečiams, taip pat dar labiau riboti jų prieinamumą asmenims iki 18-os metų. ...
-
Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų paramos1
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar 40 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija. ...
-
LEA: per savaitę šalyje benzinas pigo penkiais, dyzelinas – dešimčia centų1
Pastarąją savaitę degalų kainos Lietuvoje mažėjo ir toliau. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, litras benzino pigo penkiais, o dyzelino – dešimčia centų. Skelbiama, kad dyzelino kaina šalyje šiuo metu yra maži...