- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės.
Didžiausia pasaulyje dviračių gamintoja iš Nyderlandų vasarą jau oficialiai atidarys gamyklą Kėdainiuose. Čia bus surenkamos, dažomos ir į Europą vežamos dviračių dalys. Statybos užtruko ilgiau nei metus. Gamyklos vertė neskelbiama.
„Žadama sukurti iki 600 darbo vietų, bet per pirmus dvejus metus žadama iki 300 darbo vietų“, – kalbėjo Kėdainių meras Valentinas Tamulis.
Pernai investicijos į gamybą buvo rekordinės. Užsienio įmonės į Lietuvą nusprendė įlieti per 200 mln. eurų.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigė: šiemet rekordo pakartoti greičiausiai nepavyks.
„Dar anksti finalizuoti metus balandžio mėnesį, viščiukus skaičiuosim rudenį, bet šie metai bus lūžio metai“, – šnekėjo E. Čivilis.
Kambaryje derybas pradeda kiekvienas į Lietuvą norintis ateiti investuotojas, tačiau priežasčių tą daryti randa vis mažiau.
„Tas gąsdinimas, karas Ukrainoje, Izraelyje, žmonių neramina. Investuotojai irgi viską žino“, – nurodė V. Tamulis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. Pagrindinės Lietuvos konkurentės siūlo dukart didesnę valstybės paramą.
„Tiesiogines subsidijas investuotojams siūlo praktiškai visos regiono valstybės: Rumunija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija. Lietuvos pasiūlymas pagal šitas priemones – mažiau konkurencingas“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas Marius Stasiukaitis.
„Prieiga prie kapitalo yra gana sudėtinga, todėl kalbėsime, kaip padėti įmonėms prieiti ir gauti paskolas savo veikloms vystyti“, – aiškino ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Konkurenciją aštrina net žemės. Per septynerius metus Lietuva jau prarado 20 užsienio bendrovių. Šios apsisuko ir išėjo, nes gamykloms nerado reikiamo dydžio sklypų.
„LEZ plotai už miesto, dažniausiai rajonuose, valdžiai nelabai rūpi, susisiekimo nelabai užtikrina“, – nurodė Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė.
„Tie 20 projektų būtų sukūrę papildomai 1,2 mlrd. eurų ir 5 tūkst. darbo vietų“, – sakė E. Čivilis.
Lietuva nebėra pigi darbo jėga. Labiausiai investuotojai pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų.
„Atspėkite, koks pirmas klausimas investuotojo, kuris atvažiuoja ir nori statyti gamyklą prie Telšių. Kiek elektromechanikų ar žmonių, kurie sugebės aptarnauti stakles?“, – pasakojo „Danske Bank“ Lietuvos padalinio vadovas Giedrius Dzekunskas.
Inžinerijos, technologijų, biotechnologijų absolventų skaičius – istoriškai žemas. Tad vien Estiją pasivyti Lietuvai dabar trūksta 26 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų. Dėl to pralošia ne tik verslas, bet ir biudžetas.
„Toks specialistas sumoka šešis kartus daugiau negu vidutinis pilietis, jis ir išlaiko, tai mūsų ekonominės gerovės pagrindas“, – kalbėjo G. Dzekunskas.
Kova intensyvėja, bet konkrečių sprendimų nėra. „Investuok Lietuvoje“ siūlo tik gaires – vystyti inovatyvius produktus, plėsti subsidijas ir lengvatines paskolas, perkvalifikuoti specialistus.
Iniciatyvų nepakanka, reikia atsitraukti ir strateginiam lygmeny susitarti, kur Lietuvos fokusas.
„Iniciatyvų nepakanka, reikia atsitraukti ir strateginiam lygmeny susitarti, kur Lietuvos fokusas“, – nurodė E. Čivilis.
Verslas kalba apie mokesčių lengvatas.
„Yra tas progresinis 32 proc. tarifas aukštesnėms pajamoms, mes manome, kad jis per didelis“, – teigė R. Skyrienė.
Pernai pritraukta per 50 investuotojų, jie sukūrė per 4000 darbo vietų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangoje – dėmesys mokesčių mokėtojams
Minint Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, Palangoje pagerbti daugiausiai mokesčių į kurorto biudžetą sumokėję verslininkai bei privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjai. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: 4 proc. BVP gynybai siekis galėtų būti strateginiuose dokumentuose2
Tikslas pasiekti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimą galėtų atsidurti viename iš šalies strateginių dokumentų, sako Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Lietuva pasirašys „Artemis“ susitarimą ir įsipareigos saugiai tyrinėti kosmosą9
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pasirašys „Artemis“ susitarimą, kuriuo Lietuva įsipareigos saugiai ir tvariai tyrinėti kosmosą. ...
-
Vyriausybė svarstys priemones, kaip sumažinti bankų neveiksnių paskolų skaičių
Vyriausybė trečiadienį svarstys priemones, kurios padėtų sumažinti bankų neveiksnių paskolų apimtis. Siūloma sudaryti geresnes sąlygas parduoti tokias paskolas. ...
-
Vyriausybė svarstys opozicijos pataisas dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo1
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai premjerei perduos 50 tūkst. parašų3
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai trečiadienį premjerei Ingridai Šimonytei perduos 50 tūkst. gyventojų parašų surinkusią peticiją, raginančią politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produ...
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...