Nuo kitąmet abortai Lietuvoje – ir medikamentais: sprendimą lems ne tik pacientės norai

– Nuo sausio 1 dienos įsigalios nauja nėštumo nutraukimo tvarka. Iki šio momento mes turėjome legalizuotą tik vieną nėštumo nutraukimo metodą – chirurginį, o dabar bus legalizuojamas vaistinis nėštumo nutraukimas. Šią paslaugą bus galima gauti nepatiriant chirurginės intervencijos, nuskausminimo bei visų kitų papildomų procedūrų, kurios reikalingos chirurginei intervencijai, o tiesiog naudojant tam skirtus vaistinius preparatus.

– Kam reikalingas šis sprendimas?

– Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vaistinį nėštumo nutraukimo metodą yra rekomendavusi kaip alternatyvą chirurginiam metodui jau gana seniai. PSO rekomendacijose yra įvardinti konkretūs vaistiniai preparatai, ir jų vartojimo sąlygos, kuomet konstatuojama, kad saugu atlikti šią procedūrą ir vaistais. Šį metodą taiko tikrai daug šalių, tad Lietuvai irgi atėjo diena, kai mes galėsime šį metodą taikyti legaliai.

– Su kokiomis diskusijomis, mitais susidūrėte diskutuodami dėl šio metodo?

– Mes, kaip Sveikatos apsaugos ministerija, kaip sveikatos politiką formuojanti institucija, gauname daug įvairių mūsų socialinių partnerių (nevyriausybinių organizacijų, gyventojų, Seimo narių) prašymų tiek įteisinti šį metodą, tiek priešingai – nerengti tokio teisės akto ir nereglamentuoti tokios paslaugos, jos nelegalizuoti. Skirtingų šalių argumentai yra įvairūs. Pasisakantys už šio metodo įteisinimą mūsų šalyje pateikė ir mokslinius įrodymus, kad tai yra saugus metodas, kitų šalių patirtis, kad tikrai apie 20 metų šiai procedūrai yra naudojami vaistiniai preparatai. Prieštaraujantys dažniausiai mini, kad tai galėtų būti nesaugi procedūra, galėtų padidinti nėštumo nutraukimų skaičių, nes procedūra taptų labiau privatesnė, galbūt lengviau įvykdoma.

– Ką rodo statistika?

– Mokslo įrodymai duomenų nepateikia, ar šiuo metodu padidėja nėštumo nutraukimų skaičius, nes įvairios sveikatos priežiūros procedūros yra susijusios su tam tikra rizika. Naujame teisės akte įtvirtintas reikalavimas gydytojui, į kurį kreipiasi pacientė, suteikti visapusišką informaciją tiek apie tokio sprendimo padarinius, tiek apie galimus metodus, tiek apie nepageidaujamus reiškinius, tiek apie galimybę gauti medicinos psichologo, socialinio darbuotojo konsultaciją ir galbūt tą nuomonę pakeisti. Bet jeigu sprendimas yra priimamas, tai yra suteikiama išsami informacija apie metodų privalumus, trūkumus, galimas komplikacijas, procedūros atlikimo subtilybes, poprocedūrinę priežiūrą ir tuomet jau moteris gali pasirinkti metodą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra svarstymų, kad namuose šią procedūrą galima atlikti neteisingai? Moteris gali nukraujuoti? Kas tada būtų atsakingas, kas prižiūrėtų moterį?

– PSO 2020 metais įrašė vaistinius preparatus, skirtus šiai procedūrai, į pagrindinių vaistinių preparatų sąrašą ir pašalino apribojimą, panaikino slenkstį, kad šie vaistiniai preparatai būtinai turi būti išgeriami sveikatos priežiūros specialisto priežiūroje motyvuodama tuo, kad praktika rodo, jog nėra priežasčių galvoti, kad jeigu preparatai bus vartojamai ne priežiūroje, tai jie bus nesaugūs arba sukels komplikacijų.

– Ar šie medikamentai bus lengvai pasiekiami?

– Pacientai turėtų kreiptis į gydytoją, kuriam nustatytos tam tikros pareigos. Toks sprendimas neateitų esant tik pacientės norui. Gydytojas turėtų įvertinti ir pacientės sveikatos būklę, ir ligas, kuriomis ji serga, ir įvairias priežastis, kurios galėtų neigiamai paveikti sveikatos būklę, jeigu būtų paskirtas šis metodas. Taip pat vaistai, kurie gali būti naudojami, turi būti registruoti ir vartojami tik tokia tvarka, kaip yra parašyta vaisto charakteristikų santraukoje. Yra daugybė saugiklių tiek priimant sprendimą, kad šio metodo vartojimas yra saugus būtent tai konkrečiai pacientei pagal jos sveikatos būklę, tiek yra taisyklės, kaip tą vaistą vartoti. Taip pat mūsų teisės akte yra nustatyta, kad po procedūros praėjus dviem savaitėms pacientė turi atvykti į gydytojo konsultaciją, kad būtų įvertinta jos sveikatos būklė po procedūros.