- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dirbtinis intelektas vis dažniau pritaikomas medicinos srityje. Specialistai sako, kad naujovės bus ypač naudingos psichologams ir jų pacientams. Tačiau gyventojai naujomis technologijomis dar nepasitiki.
Ryškios spalvos, vis išmanesni prietaisai ir lengviau įkandamos programavimo užduotys. Dirbtinis intelektas pamažu skverbiasi visur. Ne išimtis ir psichologinės konsultacijos.
„Mes dar su juo labai pažindinamės, bet jis jau gali ir yra naudingas. Žinau kolegų, kurie naudoja balso atpažinimo technikas, technologijas, dirbtinis intelektas padeda jiems įvertinti, pavyzdžiui, kiek pacientas šiuo metu patiria nerimo arba streso“, – kalbėjo psichologė Ugnė Juodytė.
„Kitas dalykas, tai gali būti tie tokie „mini ChatBot“, kur galima kalbėtis. Net jeigu pasižiūrėjus į patį pirmą „ChatGPT“, galima jo paklausti, aš skundžiuosi tuo ir tuo, ką man daryti“, – teigė psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
Vis garsiau kalbama, kad dirbtinis intelektas gali pakeisti ir pačius psichologus. Per studijas patiriamas stresas pas juos nuveda ir ne vieną studentą. Vilnietė Dovilė svarstė, kas būtų, jei vietoje žmogaus konsultaciją vestų dirbtinis intelektas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Kalbant apie psichologą, tai yra privatu ir yra konfidencialumas. Manau, ta informacija yra išsaugoma daugeliu atveju, o su dirbtiniu intelektu yra rizikos, nes tikrai gali nutekėti informacija, negali žinoti“, – šnekėjo Dovilė.
Dovilė dalijosi draugų patirtimi. Sakė, kad psichologą keisti teko ne kartą. Tačiau konsultacijų su dirbtiniu intelektu nenorėtų nei ji pati, nei jos draugai.
„Tu gali paklausti, kaip tavo diena, kaip kažkas. Tau nepasakys rimtų dalykų ir nematys kaip tu jautiesi. Čia, manau, yra labai svarbu palaikyti tą žmogišką ryšį, kas su dirbtiniu intelektu nelabai išeitų. Labiau būtų tokie paviršutiniai dalykai“, – sakė Dovilė.
Tačiau specialistai tikina, kad bent kol kas dirbtinis intelektas žmogaus nepakeis. Mat, kai kuriuos pacientų simptomus atpažinti ne taip lengva, o neretai vien žodžių nepakanka.
„Psichologai savo darbe labai remiasi ir kūno kalba. Kartais žmogus sako vienus dalykus žodžiais, o jo visas kūnas, visa kūno kalba sako, kad yra kitaip“, – nurodė VU Docentas, psichologas Jonas Eimontas.
„Yra daug signalų. Nėra taip, kad tekstas priimamas tiesiog taip, kaip parašytas. Galbūt jis parašytas vienaip, bet jo reikšmė yra kitokia. Žmogus kitokią reikšmę buvo uždėjęs ir tada tas kalbos modelis bando spėlioti“, – tikino psichoterapeutas.
Baiminamasi ir dėl emocijų trūkumo. Mat nenumatytiems atvejams, dirbtiniam intelektui pritrūktų plano B.
Kalbant apie psichologą, tai yra privatu ir yra konfidencialumas. Manau, ta informacija yra išsaugoma daugeliu atveju, o su dirbtiniu intelektu yra rizikos, nes tikrai gali nutekėti informacija, negali žinoti.
„Dirbtinis intelektas neturi tokio moralinio kompaso. Jam galima nustatyti tokias taisykles, kurių jis turi laikytis, bet moralinio kompaso jis neturi“, – šnekėjo J. Eimontas.
„Kažkokio individualizuoto emocijos atpažinimo nelabai galime tikėtis. Nebent turėsime labai daug pavyzdžių. Jeigu tikrai tuos pacientus galėtume rikiuoti į stereotipines grupes, tai turbūt teoriškai galima padaryt ir tokį algoritmą“, – aiškino „Vilnius Tech“ profesorius Artūras Serackis.
Klausimų kelia ir paciento pateikti duomenys. Kas užtikrins jų saugumą, o duomenims nutekėjus, prisiims atsakomybę?
„Dirbtinis intelektas nelabai prisiima atsakomybę už tai, ką jis rašo. Tuomet, kas gali paneigti, kad turėdami blogų ketinimų, galime apmokyti dirbtinį intelektą su kita medžiaga“, – pabrėžė A. Serackis.
„Visada įmonės pačios stengiasi užtikrinti kokybę. Turbūt vienas svarbesnių dalykų, reiktų nepamiršti, kad ta atsakomybė neišnyksta tiesiog atsiradus naujai technologijai“, – aiškino Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys Ruslanas Abdrachimovas.
Visgi, ekspertai sako, kad nors rizikų ir yra, dirbtinis intelektas padėti gali.
„Dabar rizika yra klaidos, tiesiog, paprastos klaidos, bet, manau, kad čia labai geras tandemas. Jeigu dirbtinis intelektas ir žmogus susijungia, manau, kad pacientas iš to gali labai daug laimėti“, – sakė U. Juodytė.
„Tikrai galėtų pakeisti, kad ir atsakinėti į skambučius psichologui nereikėtų, paskirstyti psichologų darbo krūvį. Tokių sistemų jau dabar būtų galima turėti“, – nurodė Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys.
2024 metais daugiausiai inovacijų tikimasi vaizdo ir video kūrimo srityje. Prieš savaitę pasirodė naujas dirbtinio intelekto modelis. Vaizdo įrašus jis kuria pagal žmogaus pateiktą scenarijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie nuo legioneliozės mirusį vyrą: mama liūdną žinią išgirdo per Motinos dieną4
Vilniuje – mirtis nuo legioneliozės. Mirė 45-erių vyras. Apie įvykį sužinoję Justiniškių daugiabučio kaimynai išsigando dėl savo sveikatos – jie pasigenda informacijos iš atsakingų institucijų. Visuomenės sveikatos...
-
Vyriausybė: žala turi būti atlyginta visiems su pacientu artimą ryšį turėjusiems asmenims
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad neturtinė žala būtų atlyginta visiems su pacientu artimą ryšį turėjusiems asmenims. ...
-
Medikai skambina pavojaus varpais: trūksta visų grupių kraujo4
Lietuvos gydymo įstaigose smarkiai išaugęs kraujo, reikalingo pacientų gydymui, poreikis. Šiuo metu trūksta visų grupių kraujo, ypač I-os ir II-os. Turimų atsargų nebepakanka, nepaisant to, kad kraujo surenkama daugiau ir jį aukoja reko...
-
A. Dulkys ragina NVSC daugiau komunikuoti su gyventojais: neužtenka tik veiksmų
Sostinėje nuo legioneliozės mirus vyrui ir viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl šios ligos pavojaus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atlieka visus būtinuosius veiksmus...
-
Paskelbtas Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatai paraiškas gali pateikti iki gegužės 29 dienos imtinai. ...
-
PSO: Europoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasdien miršta 10 tūkst. europiečių7
Širdies ir kraujagyslių ligos lemia 40 proc. mirčių Europoje, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kartu paragindama europiečius mažinti suvartojamos druskos kiekį. ...
-
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda A. Nikolajevienė9
Nuo trečiadienio Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda konkursą laimėjusi Aušra Nikolajevienė. ...
-
NVSC vadovas: Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas
Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys. ...
-
A. Dulkys: šių veiksmų rezultatais paliksime pasidžiaugti kitų kadencijų politikams14
Didesnei daliai Lietuvos savivaldybių inicijavus sveikatos centrų steigimą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad situacija šiame sektoriuje nuolat gerėja. Visgi, kaip pripažįsta ministras, apčiuopiamus sveikatos reformos rezultat...
-
Batutai – smagi, bet pavojinga pramoga: ekspertai pataria, ko reikėtų vengti
„Nebenoriu šokti, bet man reikia šokti“ gali pasakyti tie, kurie po šokinėjimo ant batuto patyrė traumą. Medikai gąsdina, kad tokių atvejų daugėja, tačiau batutų mėgėjų bendruomenė pabrėžia, kad ne batutai yra pr...