Kinija: V. Putinas viešės Pekine

V. Putinas viešės Pekine ketvirtadienį ir penktadienį, sakė ministerijos atstovė Hua Chunying (Hua Čuning).

Tai bus antra Kremliaus šeimininko kelionė į Kiniją per kiek daugiau nei pusmetį.

Be to, tai pirma jo užsienio kelionė nuo perrinkimo dar vienai kadencijai kovo rinkimuose, kuriuose nebuvo realios opozicijos.

„Prezidentas Xi Jinpingas su prezidentu Putinu apsikeis nuomonėmis dėl dvišalių ryšių, bendradarbiavimo įvairiose srityse bei tarptautinių ir regioninių klausimų, kuriais esame suinteresuoti“, – per spaudos konferenciją sakė Kinijos URM atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

Tuo metu Kremlius pažymėjo, kad abu prezidentai aptars savo „visapusišką partnerystę ir strateginį bendradarbiavimą“, taip pat „apibrėš pagrindines Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo plėtros sritis ir pasikeis nuomonėmis tarptautiniais ir regioniniais klausimais“.

Be to, po derybų jiedu pasirašys bendrą deklaraciją ir dalyvaus renginyje, skirtame pažymėti 75-ąsias abiejų šalių diplomatinių santykių metines, nurodė Kremlius.

V. Putinas susitiks ir su antru įtakingiausiu kinų politiku premjeru Li Qiangu (Li Čiangu). Taip pat numatyta Kremliaus šeimininko kelionė į šiaurės rytinį Harbino miestą, kur vyks prekybos ir investicijų paroda.

Pasak analitikų, nuo tada, kai Vakarų šalys dėl karo Ukrainoje pritaikė precedento neturinčias sankcijas, Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos, kuri yra itin svarbus ekonominis gelbėjimosi ratas.

Pekinas nepriima kritikos dėl ryšių su Maskva ir džiaugiasi savo „neribota partneryste“ su Kremliumi, dėl kurios Kinija gali gauti pigios naftos, dujų ir kitų išteklių, įskaitant nuolatinį dujų tiekimą dujotiekiu „Power of Siberia“.

Tačiau Vakarų šalims atidžiai stebint šią ekonominę partnerystę, Kinijos bankai, baimindamiesi JAV sankcijų, dėl kurių jie gali būti atkirsti nuo pasaulinės finansų sistemos, ėmė spausti Rusijos įmones.

„Rusai nori, kad Kinija dar labiau ją remtų, bet kinai to nenori daryti, baimindamiesi, kad taip gali pakenkti savo santykiams su Vakarų šalimis“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rusijos Carnegie (Karnegio) strateginių studijų centro Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas.

Po invazijos į Ukrainą, kurios Pekinas niekada nepasmerkė, Kinijos ir Rusijos dvišalė prekyba sparčiai išaugo ir, remiantis Kinijos muitinės duomenimis, 2023 metais siekė 240 mlrd. dolerių (223 mlrd. eurų).

Tačiau Vašingtonui pažadėjus imtis veiksmų prieš finansų įstaigas, padedančias finansuoti daugiau nei prieš dvejus metus prasidėjusį Maskvos plataus masto puolimą Ukrainoje, Kinijos eksportas į Rusiją nuo metų pradžios, kai buvo labai išaugęs, kovą ir balandį sumažėjo.

Pekinas vis dažniau sulaukia raginimų atsiskirti nuo Rusijos arba susidurti su pasekmėmis, kurių jo nusilpusi ekonomika nėra pajėgi atlaikyti.

Prieš savaitę inauguruotas V. Putinas į Kiniją rengiasi savotiškai pratęsdamas Xi Jinpingo, kuris praeitais metais po perrinkimo apsilankė Rusijoje, tradiciją.

Ekspertai tikisi, kad šią savaitę įvyksiančiame labai simboliniame susitikime bus pakelti tostai už „neribotą“ partnerystę, pasirašyti kai kurie susitarimai ir apsikeista pažadais didinti prekybą.

Pasak analitikų, Rusijos vadovas puikiai žino, kad Pekinas ir toliau pasiryžęs palaikyti Maskvą, kurią Kinijos politikai laiko svarbia atrama prieš Vakarų šalis ir itin reikšminga sąjungininke kovoje su JAV nustatoma pasaulio tvarka.