- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios kompanijos analizė. Vokiečiai ir prancūzai kasmet duomenis apie save ištrina milijonus kartų, o lietuviai – tik po tūkstantį.
Kodėl, LNK plačiau papasakojo „NRD Cyber Security“ kibernetinio saugumo ekspertė Živilė Nečejauskaitė.
– Jūsų kolegos atliko tyrimą ir paskelbė, kad lietuviai nelabai naudojasi teise išsitrinti duomenis apie save iš interneto. Kalbu ne apie socialinių tinklų panaikinimą, o apie informacijos, kuri netinka, nepatinka, atrodo neaktuali, paieškos sistemose ištrynimą. Kyla klausimas, nemokame ar nenorime?
– Aš manyčiau, kad greičiausiai žmonės apie tai labiau nepagalvoja negu kad nemoka. Gal tai nėra tiek daug akcentuojama. Iš įmonės perspektyvos mes akcentuojame ir kviečiame žmones pagalvoti apie tai, kad paskyros, kai jos yra aktyvios, kai jose kažkuo dalijamės, mūsų įrašai, nuomonės, nuotraukos, palieka skaitmeninį pėdsaką. Mes nežinome, kas, pavyzdžiui, mūsų nuotrauką išsisaugojo ir kur ji pasiliko. Tad kviečiame jau prieš dalijantis pagalvoti apie keliamą turinį.
– Tai nėra mitas, kad jei ištrinsime duomenis iš interneto, galbūt net savo socialinių tinklų paskyrą, duomenys nepranyks? Juk tikriausiai duomenys yra kaupiami tam tikruose serveriuose, galbūt net ištrinti duomenys gali būti panaudoti?
– Kibernetinė erdvė yra pilna įvairių nežinomųjų ir kaip elgiasi organizacijos, kurios kaupia tuos duomenis, negaliu atsakyti – ar tai iš tikrųjų yra ištrinama, ar ne, ar kažkoks pėdsakas lieka. Tačiau taip gali būti. Mes turime į tai atsižvelgti ir apie tai pagalvoti.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kai kalbama apie duomenis, kiekvienas labai skirtingai supranta šią sąvoką. Kai kurie įsivaizduoja asmens dokumento duomenis, tačiau nesusimąsto, kad ir vaizdai gali būti panaudojami negeriems tikslams.
– Taip, mūsų asmeniniai duomenys turi kur kas platesnę prasmę negu mūsų paso numeris. Tai yra ir mūsų atvaizdas, balsas. Su šiuolaikinėmis dirbtiniu intelektu paremtomis technologijomis darosi vis lengviau atkurti labai realistišką žmogaus vaizdo, garso įrašą. Kuo mes daugiau dalijamės, tuo lengviau yra, pavyzdžiui, mūsų kalbos tam tikrus niuansus atspindėti įraše. Kai įrašai naudojami autentifikacijai, galima apsimesti tuo žmogumi.
Aš manyčiau, kad greičiausiai žmonės apie tai labiau nepagalvoja negu kad nemoka.
– Girdėjau, kad yra net informacijos brokerių, kurie perka informaciją ir vėliau ją parduoda. Ar esate girdėję apie tokius brokerius?
– Tai labai populiaru. Dažnai girdime „nutekėjo duomenų bazė“, „nutekėjo elektroninis paštas“ ir dažnai to nesureikšminame. Tačiau kai turi elektroninį paštą, pirma, ką gali daryti, tai žmogui siųsti laiškus rinkodaros tikslais, žmogus gali gauti jam visiškai neaktualią informaciją. Elektroniniai paštai dar gali būti parduodami juodojoje rinkoje. Dažniausiai tai yra kombinacija, kai nutekinamas elektroninis paštas ir prisijungimo duomenys, taip galima ir nedidelę paskolą pasiimti.
– Tad internete reikia elgtis protingai. Tai nereiškia, kad reikia nebekelti savo nuotraukų, vaizdo įrašų, bet turime pagalvoti ir apie tam tikrus privatumo nustatymus. Galbūt tai jau būtų geras pirmas žingsnis?
– Taip. Taip pat svarbu suprasti, kad kibernetinė erdvė yra pilna neaiškumų, mes daug ko nežinome, naudojantis specialiais įrankiais atkurti žmogaus pėdsakus, kur jis yra, su kuo jis bendrauja ir pan., yra gana nesudėtinga. Tiesiog tai reikia kritiškai įvertinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NATO naikintuvai du kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių11
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Lietuvių kūrėjo „Portalas“ Dubline ir Niujorke sukėlė chaosą: vieni mezgė ryšius, kiti krėtė pokštus
Benedikto Gylio futuristinė skulptūra „Portalas“, prieš kelerius metus sujungusi Vilniaus ir Liublino miestus, dabar, atrodo, populiarėja visame pasaulyje. Gegužės 8 d. interaktyvi skulptūra sujungė Niujorką (JAV) ir Dubliną (Airija...
-
Gąsdina vaikų patikra Kauno mokyklose: kaip kalėjime22
Tokių priemonių imamasi per pareigūnų patikras mokyklose pastebėjus, kad vaikai neretai atsineša šūsnį neleistinų daiktų, tarp kurių peiliukai, elektroninės cigaretės. Jeigu papildomos saugos priemonės pasiteisins bandomosiose mokykl...
-
Medikai galės neteikti paslaugų agresyviems pacientams: ar to užteks?1
Seimas apsisprendė – nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Bet ar medikai jausis saugiau? Ar ši priemonė pakank...
-
NKSC: su rinkimais susijusių kibernetinių incidentų nefiksuota
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) praneša savaitgalį nefiksavęs su rinkimais susijusių kibernetinių incidentų. ...
-
Kaune kariai treniruosis vykdyti evakuaciją po masinės nelaimės4
Kauno fortuose ir Kauno klinikų teritorijoje pirmadienį rengiamos karinės pratybos, kuriose treniruosis karo inžinerijos specialistai, vyks masinės evakuacijos iš ligoninės treniruotė. ...
-
Pilietybės išsaugojimą labiausiai rėmė Neringos ir Pagėgių savivaldybių gyventojai
Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimui labiausiai pritaria Neringos, Pagėgių, Birštono ir Druskininkų gyventojai. ...
-
Migracijos departamentas skyrė baudas 300 asmenų, nepranešusių apie įgytą kitos valstybės pilietybę2
Pernai Migracijos departamentas nustatė 300 asmenų, įgijusių kitos šalies pilietybę ir apie tai nepranešusių Lietuvos institucijoms. Už tai jiems buvo pritaikyta Pilietybės įstatyme numatyta administracinė atsakomybė, sako Migracijos d...
-
VSAT: per parą į šalį neįleisti trys migrantai
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per praėjusią parą apgręžti trys neteisėtai sieną kirsti bandę migrantai, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kelininkai: keliai šalyje sausi, eismo sąlygos geros
Pagrindiniai šalies keliai yra sausi, o eismo sąlygos geros, praneša Eismo informacijos centras. ...