- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai linki blogo?
Pabijojo prietarų
„Labai neįprastas klausimas. Kokiu tikslu svetimas asmuo mano darže užkasinėja po margintą kiaušinį? Jau keleri metai randu skirtingose vietose. Ar čia jau sunerimti reikėtų, gal kažkas bloga linki? Prietarai – geri ar blogi? Yra ir gerų kaimynų, ir nelabai“, – tokiu klausimu į daržininkus feisbuke kreipėsi moteris.
Sodininkai pažėrė įvairiausių atsakymų į tokį klausimą.
„Blogi ketinimai. Pavydas arba nesutarimai. Iškaskite su žemėmis ir nuneškite iki kryžkelės, išpilkite viską kitoje kelio pusėje nuo savo sodo“, – patarinėjo viena klaipėdietė.
Kiti patarinėjo susekti ir išsiaiškinti, kas slampinėja po svetimą daržą.
„Nemačiau kas, tiesiog radau savaitę po Velykų, ėjau daržo tvarkyti. Pernai po krūmais radau irgi panašiu laiku“, – prisipažino sodininkė.
„Jei koks giminaitis užkasinėja, tai nieko blogo nelinki. Kažkada etnologė kalbėjo, kad nuo Velykų likusius margintus kiaušinius reikia užkasti į žemę, tikėtina, gali pritraukti sėkmę“, – nerimaujančią sodininkę ramino kita daržininkė.
Dar kita daržininkė įpyko dėl situacijos ir pasiūlė savaip susidoroti su kaimynu.
„Paleisčiau aš jam į galvą tą kiaušinį“, – pyktelėjo moteriškė.
Tačiau klausimo autorė patikslino, kad kaimynus jau apėjo, nė iš vieno neišgirdo prisipažinimo, kad užkasė kiaušinių.
Rugiuose – duonos riekė
Etnologas Libertas Klimka pripažino, kad jam neteko girdėti tokių apeigų ar burtų, kuriuose būtų minimas kiaušinio užkasimas.
Libertas Klimka. Redakcijos archyvo nuotr.
„Tikrai įdomus atvejis. Esu girdėjęs tik tiek, kad velykinio margučio lukštus užkasinėjo žmonės. Esą tai geras dalykas. Mūsų papročiuose negirdėjau, kad kas kiaušinį užkasinėtų. Lietuvos kaimuose po obelimi tik šuniuką padvėsusį užkasdavo“, – šypsojosi etnologas.
Lietuvos kaimuose po obelimi tik šuniuką padvėsusį užkasdavo.
Tačiau aiškėja, kad lietuviai turėjo paprotį, susijusį su užkasamu kiaušiniu. Bet kiaušinis turėjo būti keptas.
„Kaip tik per Jurgines, kurios yra balandžio 23-iąją, buvo laikomasi tam tikro ritualo. Per Jurgines rugių lauke tėvas eidavo užkasti duonos riekę su dviem įkeptais kiaušiniais. Tai būdavo Jurginių paprotys. Dažniausiai į lauką eidavo šeimos vyriausias vyras, kartu pasiimdavo anūkus. Buvo sakoma, kad tėvas eina paklausyti, kaip rugiai auga“, – pasakojo L. Klimka.
Tėvas arba senelis priklaupdavo ir lauke užkasdavo duonos riekę.
„Buvo sakoma: jei varnų nematyti rugiuose, vadinasi, jie gerai auga. Rugiai turėjo būti peraugę varnos ūgį. Tai buvo gerų Jurginių požymis“, – kalbėjo L. Klimka.
Sužils po Žolinės?
Šiemet Jurginės nustebino sniego danga.
„Tai reiškia, kad visas pavasaris bus su kontrastais. Tikėtina, kad gilių šalnų nebus, bet orų pokyčių galima sulaukti ir gegužę“, – spėjo L. Klimka.
Jis svarstė – gamtos ženklai rodo ne itin šiltą vasaros pradžią.
„Normali bus gal tik vasaros antra pusė. Pagal liaudiškus požymius, pirmoji bus su siurprizais. Jei pernai sakėme, kad vasara prasidės po Joninių, tai šiemet panašu, kad ji gali prasidėti tik po Žolinės“, – kalbėjo L. Klimka.
Etnologas, žinoma, juokavo, tačiau pripažino, kad tik antroji vasaros pusė, jo akimis, bus šilta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šventėje – kvapai ir nuostaba2
Šeštadienio popietę Žuvies dienos Klaipėdoje renginiai turėjo įsibėgėti. Taip ir buvo, tiesa, kai kuriems jų pakišo koją tam tikros aplinkybės, bet taip gal ir įdomiau. ...
-
Priesaika Tėvynei – jautrus šventės akcentas3
Antrąją, „Žuvies dienų Klaipėdoje“ šventės dieną vyko keli oficialūs, kartu jautrūs renginiai. Vienas jų – jaunųjų karininkų bei šaulių priesaikos ceremonija. ...
-
„Meridianas“ tradiciškai pakėlė bures: šiemet – ypatinga proga
Tradiciškai pažymint vasaros sezono pradžią, Klaipėdos simbolis „Meridianas“ penktadienio vakarą pakėlė bures. Istorinio jūrinio paveldo eksponatas po atviru dangumi savo burėmis Klaipėdą šiemet puoš jau dešim...
-
Pagalba Klaipėdoje apsistojusiems ukrainiečiams tebeteikiama
Prabėgus keleriems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Klaipėdoje apsistojusiems ukrainiečiams vis dar skiriama tiek materialinė parama, tiek sprendžiami apgyvendinimo, vaikų ugdymo ar globos savivaldybei pavaldžiose uostamiesčio įstaigose, svei...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas17
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkurta Šv. Jono bažnyčioje kabojusi istorinė atminimo lenta12
Nors Šv. Jono bažnyčia tebėra tik senųjų klaipėdiečių atmintyje, ketinimai ją atkurti yra realūs. Penktadienį, kai Klaipėda jau buvo pradėjusi vasaros sezono atidarymo šventės linksmybes, į jų gausą įsiliejo šios bažny...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Dulkes uostamiesčio gatvėse laistys vandeniu
Nusistovėjus šiltiems ir sausiems orams, atmosferoje padaugėjo kietųjų dalelių. Gyventojai piktinasi, kodėl nedrėkinama gatvių danga, tačiau savivaldybė tikina, kad centrinėse miesto gatvėse laistymo darbai prasidėjo jau prieš porą ...
-
Jūrinės kultūros šaukliams – „Albatrosai“2
Klaipėdos jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“ – simbolinė miesto padėka už reikšmingus metų darbus ir pasiekimus – šiemet įteikti tapytojui Edvardui Malinauskui, jūrų kapitonui Romui Karmazinui, Klaipėd...
-
„Ignitis renewables“ jūros tyrimai naujų horizontų atvers ir mokslui2
Tūkstančiai įveiktų kilometrų Baltijos bangomis, ilgos valandos tyrinėjimų atšiauriomis ir netipiškomis sąlygomis. Planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko pasiregimo darbai pažėrė ne tik nekasdienių iššūkių. Neabej...